Pirmiausiai, anot specialisto, svarbu suvokti, koks yra skirtumas tarp antsvorio ir nutukimo.
„Iš vienos pusės, šioje vietoje mes galime kalbėti apie skaičius, nes žinome, kad antsvoriu laikoma, kuomet kūno masės indeksas yra aukštesnis negu 25. O štai nutukimu laikoma, kai KMI yra daugiau negu 30. Taigi klausimas, – ar šios informacijos mums ir užtenka, ar reikai žinoti, kas už to slypi giliau?“ – pradeda E.Grišinas.
Jis paaiškina, kad nutukimas – tai metabolinio sutrikimo liga, kuri pasireiškia daugialypiais sveikatos sutrikimais. O štai jeigu žmogus jau turi antsvorį, tai parodo, kad rizika sirgti daugybinėmis lėtinėmis ligomis (nutukimas, cukrinis diabetas, net onkologinės ligos ar nevaisingumas) – padidėja, taigi galvoti, kad antsvoris reiškia, jog dar turime laiko, nėra gerai: „Jau turėtume susirūpinti savo sveikata ir nelaukti, kol mūsų KMI pasieks 30 ar daugiau.“
Savo KMI lengvai apskaičiuosite tinklalapyje manosvoris.lt.
Ar antsvoris yra pavojingas sveikatai? „Kaip jau minėjau, iš vienos pusės galima sakyti, kad antsvoris – tai dar ne nutukimas, tačiau vis dėlto tai jau yra rodiklis, kad privalome susirūpinti savo sveikata. Rodiklis, kad galimai riebalinis audinys jau pasiekė savo piką ir tampa žalingas mūsų sveikatai; tampa prouždegiminis. Pradeda trikti mūsų sistema ir vystytis uždegiminis fonas visame organizme, o ilgainiui gali pasireikšti ir skirtingomis ligomis, kurios, deja, ne iškart jaučiamos, tačiau ilgojoje perpektyvoje gali sukelti labai daug pasekmių mūsų sveikatai.
Todėl antsvoris yra rizikos faktorius, rodantis, kad jau verta susirūpinti savo sveikata ir atkreipti dėmesį, kur galimai yra tos klaidos, kurios priveda prie riebalinio audinio ir paties svorio didėjimo“, – paaiškina E.Grišinas.
Kodėl svoris nekrenta?
Vis dėlto, dažnai būna ir tokių situacijų, kuomet žmonės deda milžiniškas pastangas svorio metimui, tačiau rezultatų pasiekti niekaip nepavyksta. Kodėl svoris nekrenta?
„Tai – amžinas klausimas, kuris neturi vieno atsakymo. Priežasčių tam gali būti labai daug. Mes galime kalbėti apie valios stoką, apie siekiant svorio kontrolės galbūt pernelyg aukštai iškeltus tikslus, tačiau priežasčių gali būti kur kas daugiau. Mes privalome suprasti, kad nutukimas – tai ne valios stokos liga, nes priežastys, kodėl svoris nekrenta, gali būti kur kas gilesnės“, – pabrėžia specialistas.
„Pradėkime kad ir nuo genetikos: mes žinome virš tūkstančio genų ekspresijų, kurios yra atsakingos už nutukimo rizikos padidėjimą. O, pavyzdžiui, jeigu kalbėsime ne tik apie riebalinį audinį, bet ir apie žmogaus spontaninį judėjimą, kuris yra vienas iš dalykų, privedantis prie svorio didėjimo, – mes taip pat žinome, kad daugiau kaip 50 proc. spontaninio judėjimo taip pat gali būti nulemta genetikos, kas taip pat kažkam gali būti stabdis geresnio svorio pasiekimui.
Todėl į šį klausimą ir šią problemą turime žvelgti plačiau: tai gali būti susieta ne tik su valgymo aspektu, sporto trukme, bet gali būti ir kur kas daugiau vidinių priežasčių, sutrikimų, kurie gali privesti prie to, kad galbūt, pavyzdžiui, norime daugiau valgyti, jaučiame didesnį alkį, nepasisotiname. O gal mūsų spontaninis judėjimas yra labai mažas?
Tokiais atvejais išties verta kreiptis į specialistus, gydytojus dietologus, endokrinologus arba pradėti kad ir nuo šeimos gydytojo, kuris galėtų padėti pagrindą ir nukreipti tinkama linkme“, – pataria E.Grišinas.
Jeigu kalbėtume apie pagrindines priežastis, kodėl gi tas svoris nekrenta, gydytojas išskiria kelias dažniausias: perteklinis kalorijų suvartojimas, per mažas spontaninis judėjimas (tai net ne sportas, o faktorius, kiek mes laiko praleidžiame „ant kojų“ arba tiesiog judėdami).
„Štai aš pats, net kalbėdamas, gestikuliuoju rankomis, o tai yra gerai, nes net tokiu būdu galima išjudinti savo medžiagų apykaitą (šypsosi).“
Dar vienas svarbus dalykas – raumeninis audinys. Kuo toliau, tuo daugiau tyrimų įrodo, kad raumeninio audinio išlaikymas per visą gyvenimo laikotarpį gali būti neatsiejamas geros sveikatos rodiklis ir taip pat gali būti kaip apsauginis mechanizmas nuo svorio augimo.
Siekiant išlaikyti raumeninį audinį, gydytojas rekomenduoja daryti kelis dalykus:
- pasirūpinti, kad jūsų dienotvarkėje 2-3 kartus per savaitę būtų jėgos treniruotės (čia jau nekalbama apie tiesiog pasivaikščiojimą, o realią kūno „apkrovą“ su pasipriešinimu);
- pasirūpinti statybinėmis medžiagomis, kad raumuo augtų, t.y. – svarbus baltymų suvartojimas: medžiagų, kurias mes rasime žuvyje, mėsoje, pieno produktuose, dalyje augalinės kilmės maisto produktų.
Kokie yra svorio metimo būdai?
Gydytojas šypsosi: kad ir kaip mes norėtume to greito sprendimo, visada turėsime pradėti tiesiog nuo savęs. „Pagalvokite, kokios gi yra tos raudonosios vėliavos, ant kurių dažniausiai paslystate ir atliekate neteisingus sprendimus sveikatos atžvilgiu. Svarbu pradėti nuo savo elgsenos, aplinkos kontrolės – padaryti tą „pamatinį“ darbą“, – pataria jis.
Deja, ne visiems tai duoda norimą rezultatą, todėl jeigu žmogaus gyvenimo būdo aspektai jam nepadeda, galima kreiptis į specialistus dėl pagalbos taikant medikamentinį nutukimo gydymą arba net kalbėti apie bariatrines operacijas.
„Medikamentinis gydymas yra veiksmingas, tačiau būtina gydytojo priežiūra – tai gali duoti gerų rezultatų ne tik svorio kontrolei, bet ir bendrai sveikatos ir mirtingumo sumažėjimui (kalbant apie viso gyvenimo perspektyvą). Nereikia galvoti, kad kiti sprendimo būdai, be sveikos gyvensenos, yra tik silpniems. Ne. Nutukimas – tai ne tik mūsų valią apimanti liga, todėl jeigu patiems nepavyksta susitvarkyti su svoriu, kamuoja gretutinės kitos ligos, raginu kreiptis į gydytojus specialistus, kad jie galėtų padėti jums susitvarkyti su kiekvienais metais vis didėjančia grėsme sveikatai“, – reziumuoja specialistas.
Laidą šia tema kviečiame žiūrėti čia:
