Sekite 15min Google
Apie tai praneša „News Medical“, remdamasis Rytų Anglijos universiteto ir bendrovės „Oxford BioDynamics“ mokslininkų atliktu tyrimu. Jo rezultatai paskelbti žurnale „Journal of Translational Medicine“.
Skirtingos ligos – panašūs simptomai
Mokslininkai nagrinėjo penkias būkles:
- pokovidinį sindromą, dar vadinamą ilguoju COVID;
- mialginį encefalomielitą, arba lėtinio nuovargio sindromą (ME/CFS);
- potrauminio streso sutrikimą (PTSS);
- reumatoidinį artritą;
- išsėtinę sklerozę.
Šios ligos atsiranda dėl skirtingų priežasčių. Pokovidinis sindromas išsivysto persirgus COVID-19, o ME/CFS neretai prasideda po kitos virusinės infekcijos. Potrauminio streso sutrikimą gali paskatinti stiprus emocinis sukrėtimas. Reumatoidinis artritas ir išsėtinė sklerozė yra autoimuninės ligos, kai imuninė sistema ima pulti paties organizmo audinius.
Vis dėlto pacientai dažnai skundžiasi panašia savijauta: stipriu ir nepraeinančiu nuovargiu, vadinamuoju smegenų rūku, sutrikusia dėmesio koncentracija, prastu miegu ir gerokai sumažėjusiu darbingumu.
Kai kuriems žmonėms net ir įprasta kasdienė veikla – apsipirkimas, maisto gaminimas ar trumpas pasivaikščiojimas – tampa dideliu išbandymu.
Nuovargio priežastis gali slypėti giliau
Tyrėjai norėjo išsiaiškinti, kodėl skirtingomis ligomis sergantys žmonės patiria tokį panašų išsekimą. Jie analizavo ne tik atskirus genus, bet ir tai, kaip šie genai sąveikauja tarpusavyje bei reguliuoja organizmo veiklą.
Paaiškėjo, kad tų pačių genų sutapimų tarp penkių ligų buvo nedaug. Tačiau įvertinus sudėtingesnius biologinius ryšius išryškėjo panašumų.
Su šiomis ligomis siejami genetiniai pokyčiai gali veikti tas pačias pagrindines organizmo sistemas: imuninį atsaką, uždegiminius procesus, medžiagų apykaitą, reakciją į stresą ir energijos gamybą ląstelėse.
Tai galėtų padėti paaiškinti, kodėl virusinė infekcija ir psichologinė trauma, nors yra visiškai skirtingi išgyvenimai, kartais sukelia panašių ilgalaikių simptomų.
Pavyzdžiui, persirgus COVID-19 imuninė sistema gali išlikti aktyvi ilgiau, nei reikėtų. Patirta trauma gali sutrikdyti streso hormonų veiklą ir uždegimines organizmo reakcijas. Abiem atvejais gali būti paveikti procesai, nuo kurių priklauso energijos gamyba ir normalus imuninis atsakas.
Jeigu ši pusiausvyra ilgai neatsistato, žmogų gali kamuoti nuolatinis, įprastu poilsiu neįveikiamas nuovargis.
Imuninės ląstelės gali išsekti
Tirdami lėtinio nuovargio sindromą mokslininkai atkreipė dėmesį į LAG3 geną. Jis siejamas su vadinamuoju T limfocitų išsekimu.
T limfocitai yra svarbios imuninės sistemos ląstelės. Jeigu jos pernelyg ilgai išlieka aktyvios, gali nusilpti ir nebeatlikti savo funkcijų taip, kaip turėtų.
Tyrėjų manymu, tai gali būti viena iš priežasčių, kodėl dalies žmonių savijauta nepagerėja net praėjus daug laiko nuo infekcijos ar kito ligą sukėlusio veiksnio.
Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai dar nėra galutinis atsakymas. Tyrimas buvo kompiuterinis – jame nagrinėti anksčiau paskelbti genetiniai duomenys, o naujųji pacientų mėginiai nebuvo renkami. Todėl nustatytas sąsajas dar reikės patvirtinti laboratorlabor laboratorin ir klinikiniais tyrimais.
Tikisi sukurti kraujo tyrimą
Pokovidinis ir lėtinio nuovargio sindromai šiuo metu dažnianiausiai nustatomi pagal paciento jaučiamus simptomus. Visuotinai pripažinto laboratorinio tyrimo, galinčio patvirtinti šias būkles, kol kas nėra.
Dėl to dalis žmonių atsakymo, kodėl nuolat jaučiasi išsekę, ieško mėnes mėnesnesius arba net metų metus.
Mokslininkai tikisi, kad ateityje pavyks nustatyti kelioms ligoms būdingus biologinius žymenis ir sukurti objektyvius kraujo tyrimus. Aptikti bendri mechanizmai taip pat galėtų padėti ieškoti gydymo būdų, tinkamų ne vienai, o kelioms lėtinį nuovargį sukeliančioms būklėms.
Tačiau kol kas tyrimas neleidžia diagnozuoti ligos vien pagal nuovargį. Jis tik rodo, kad ilgai trunkantis išsekimas gali būti susijęs su realiais imuninės sistemos, medžiagų apykaitos ir energijos gamybos pokyčiais, o ne vien su miego trūkumu ar per dideliu darbo krūviu.
