Vis dėlto žmonės į fizinį krūvį reaguoja skirtingai. Vienam po įtemptos dienos labiausiai tiks intensyvi treniruotė, kitam – pasivaikščiojimas, joga ar tempimo pratimai. Svarbiausia stebėti, kaip po pasirinktos veiklos jaučiasi kūnas ir protas.
Pasak S.Poškuvienės, fizinis aktyvumas žmogų veikia ir biologiškai, ir psichologiškai. Vis dėlto įtemptomis dienomis dažnas pirmiausia atsisako būtent sporto.
„Kai jaučiame stresą, dažnai galvojame, kad nėra jėgų, nuotaikos ar motyvacijos sportui, tad jo atsisakome. Tačiau galime tiesiog sparčiu žingsniu vaikščioti, važiuoti dviračiu ar atlikti lengvą mankštą. Po fizinio aktyvumo jausitės geresnės nuotaikos, aiškiau mąstysite, sumažės nerimas, atsiras daugiau pasitikėjimo savimi, geriau išsimiegosite ir „lengvesne“ galva sugrįšite įveikti stresą“, – pasakoja „Lemon Gym“ trenerė.
Tad sunkią dieną nebūtina sau kelti tikslo atlikti ilgą ar sudėtingą treniruotę. Kartais pakanka pradėti nuo paprasto judėjimo, kuris nereikalauja didelio pasiruošimo.
Vienam tiks kardio, kitam – joga
Renkantis fizinį aktyvumą svarbu ne vien tai, kokia treniruotė šiuo metu populiari. Daug daugiau pasako individuali žmogaus reakcija į krūvį.
„Kiekvieno žmogaus nervų sistema ir hormonų pusiausvyra skiriasi, todėl tai, kas tinka vienam, gali netikti kitam. Vienas žmogus, per dieną patyręs stresą, kardio treniruotėje išsikraus ir nurims, o kitam gali būti atvirkščiai – viskas dar labiau sukils. Ilgainiui dalyvaujant tokiose treniruotėse jam nepavyks išeiti iš užburto streso rato“, – aiškina S.Poškuvienė.
Tokiu atveju ji pataria rinktis ramesnį fizinį aktyvumą. Pavyzdžiui, gal jums tiks tempimo ir pusiausvyros treniruotės, joga ar pilatesas. Jėgos treniruotės taip pat gali mažinti nerimą ir suteikti daugiau pasitikėjimo savimi.
Pokyčiai jaučiami ne vien žiūrint į veidrodį
Išvaizda nėra vienintelė priežastis, dėl kurios žmonės pradeda sportuoti. Simonos patirtis rodo, kad daugeliui kur kas svarbiau kasdien jaustis lengviau ir turėti daugiau jėgų bei energijos.
„Dauguma žmonių nori ne vizualių, o vidinių pokyčių, o su laiku ateina ir vizualūs, kam jų reikia. Pagerėja laikysena, automatiškai atsiranda daugiau pasitikėjimo savimi, nebeskauda nugaros ilgai dirbant stovimą darbą, todėl sumažėja ir stresas. Lengviau pavyksta atlikti buitinius darbus, gerėja rezultatai užsiimant mėgstama veikla ir, žinoma, nuotaika“, – šypteli pašnekovė.
Intensyvi treniruotė ne visada yra geriausias būdas sumažinti įtampą.
Kad judėjimas taptų reguliaria gyvenimo dalimi, vien noro ar trumpam atsiradusio entuziazmo dažniausiai neužtenka. Pasak „Lemon Gym“ trenerės, sportui reikėtų sąmoningai skirti vietą dienotvarkėje ir vertinti jį kaip iš anksto suplanuotą veiklą.
Intensyvi treniruotė ne visada yra geriausias būdas sumažinti įtampą. Kartais žmogus nepaiso savijautos ir renkasi didesnį krūvį, nei tuo metu reikėtų jo organizmui.
„Žmogui gali atrodyti, kad jam tinka didesnis fizinis krūvis, tačiau pirmą vietą galbūt užima ego. Tada būna perdegimas, o tik po to ateina suvokimas: perdegimas darbe, perdegimas sporte, nors reikėjo nukreipti save kita sporto linkme. Gaila, bet dažniausiai tai suprantama tada, kai situaciją jau reikia taisyti pasitelkus vidinius resursus“, – atkreipia dėmesį S.Poškuvienė.
Todėl verta atkreipti dėmesį ne tik į tai, kaip jaučiatės treniruotės metu, bet ir į savijautą po jos. Nuolatinis išsekimas, dirglumas ar nenoras grįžti sportuoti gali rodyti, kad pasirinktas krūvis nėra tinkamas.
Vakare – mažiau intensyvumo
Treniruotės laiką dažniausiai tenka derinti prie darbo ir kitų kasdienių pareigų. Tačiau, jei yra galimybė rinktis, aktyvesniam sportui trenerė siūlo rytą arba dieną.
„Ryte ar dienos metu geriausia sportuoti, nes tada turime daugiau resursų, tik svarbu būti pavalgius. Po sporto tarsi vėl pasikrauname energijos, aktyviau pradedame dieną arba numalšiname susikaupusį stresą. Vakare geriau rinktis vidutinio intensyvumo treniruotes, o likus bent dviem valandoms iki miego neturėtų būti aktyvaus sporto, nes jis gali trukdyti miego kokybei“, – aiškina trenerė Simona ir priduria, jog tai nereiškia, kad vakarinės treniruotės visiems netinka.
Tačiau sunkiau užmiegant ar prastai išsimiegant verta išbandyti ramesnį krūvį arba sportą baigti anksčiau.
Kartais sunkiausia tiesiog išeiti pro duris
Nuovargis ir prasta nuotaika nebūtinai reiškia, kad žmogus turėtų visiškai atsisakyti judėjimo. S.Poškuvienė pataria tokią dieną nesusitelkti į visą laukiančią treniruotę, o pradėti nuo pirmo žingsnio.
Po fizinio aktyvumo žmonės, jos pastebėjimu, dažniausiai pasijunta geriau: sumažėja įtampa, atsiranda daugiau jėgų ir sustiprėja pasitikėjimas savimi. Trenerė sako dar nėra sutikusi žmogaus, kuris būtų gailėjęsis, kad vis dėlto atėjo sportuoti.
Simona prisipažino, kad ir jai pačiai ne kiekvieną kartą lengva pradėti: „Būna, kad vakare sunku išeiti į darbą, vesti grupinę treniruotę po darbo dienos ir užsiėmimų su asmeniniais klientais. Tačiau po tos treniruotės visada pasidžiaugiu, kad jaučiuosi atsigavusi. Tiesiog ženkite žingsnį pro duris“.
Kai sportas tampa kaltės šaltiniu
Reguliarus judėjimas neturėtų nustelbti kitų gyvenimo sričių. Simona įsitikinusi, jog santykis su sportu keičiasi tuomet, kai svarbiausia tampa nebe sveikata ar gera savijauta, o noras nuolat save kontroliuoti ir lyginti su kitais.
„Sportas tampa nebe malonumu dėl sveikatos, o lyginimusi su kitais, pvz. kas sportuoja daugiau, ilgiau ar dažniau. Pradedate jausti kaltę ar nerimą praleidę treniruotę, o net apsirgę ar jausdami skausmą vis tiek einate sportuoti. Darbas ar mokslai nustumiami į antrą vietą, santykiai ir poilsis tampa nebe tokie svarbūs“, – įspėja pašnekovė.
Poilsio atsisakymas, pasak jos, nepadeda pasiekti geresnių rezultatų: „Svarbiausia suprasti, kad kai neduodate sau pailsėti, dėl to ir nepasiekiate geresnių rezultatų. Tik poilsio metu kūnas ir raumenys stiprėja. Tada vėl galite su didesne jėga grįžti į sporto aikštelę ir siekti geresnių rezultatų“.
Nori jaustis šią vasarą geriau? Prisijunk prie Sveikatos iššūkio! Daugiau informacijos ir sąlygos ČIA.
