Pagrindinis skirtumas tarp bėgimo plentu ir bekele, pasak trenerio J.Žakaičio, yra įvairovė: „Bėgant miško danga turime skirtingai statyti pėdą, kartais peršokti šaknis, bėgti į įkalnę ar nuokalnę. Tai jau visai kita bėgimo technika“.
Dėl to daugiau dirba ne tik kojos, bet ir smulkesni stabilizuojantys raumenys, ypač čiurnų, klubų ir liemens srityse. Būtent jie padeda išlaikyti pusiausvyrą ir greičiau reaguoti į nelygų paviršių.
Vis dėlto vienareikšmiškai pasakyti, kuris bėgimas yra „saugesnis“, anot kineziterapeuto, sudėtinga. „Plentu bėgant būna vienokios apkrovos ir skausmai, susiję su nuovargiu. Bekelėje jų gali būti mažiau, bet čia didesnė rizika kryptelėti koją ar išsisukti čiurną“, – aiškina jis.
Tiems bėgikams, kurie siekia gerinti asmeninius rezultatus ir kuo greičiau įveikti distanciją, dažniau patrauklesnis bėgimas plentu. Jis aiškesnis ir konkurencingesnis. Tuo metu bėgimą miško danga renkasi tie, kuriems svarbios ne tik varžybos, bet ir pats buvimas gamtoje, įvairesni maršrutai bei nuotykio pojūtis.
„Patarčiau visiems bent kartą pabandyti trailą. Tai išties išskirtinė patirtis, o daliai žmonių ji tampa nepakeičiama“, – sako jis.
Pradėti galima paprastai
Nors bėgimas bekele kai kam atrodo kaip rimtas iššūkis, treneris pataria visko nekomplikuoti. Pradedantiesiems jis siūlo rinktis paprastą distanciją. Svarbu nepradėti per greitai bėgti ir stebėti savo intensyvumą.
Net ir planuojant pirmą kartą dalyvauti „Vilnius Trail Run“, pasak jo, nebūtina investuoti į specialią įrangą. Tiks bet kokie jūsų sportiniai bateliai, kuriuos turite namuose.
Apšilimas neturi būti sudėtingas
Viena dažniausių klaidų, anot kineziterapeuto J. Žakaičio, prieš bėgimą bandyti atlikti sudėtingus ar ilgus apšilimo pratimus. Apšilimo metu užtenka lengvai prasibėgti iki 20 minučių, o pradedantiesiems pakanka ir 10 minučių ristele.
„Dar galite padaryti 4–5 pagreitėjimus po 10–15 sekundžių, su pilnais atsistatymais tarp jų. Tai suaktyvina raumenis ir paruošia kūną bėgimui“, – pataria treneris.
Tuo metu statiniai tempimai ar sudėtingi pratimai prieš bėgimą, anot jo, nėra būtini. Nepatariama daryti gilių įtūpstų ar pritūpimų, nes jie gali nuvarginti raumenis.
Bėgant bekele ypač svarbūs tampa čiurnų, sėdmenų ir liemens raumenys. Jie padeda išlaikyti stabilumą, kai paviršius nelygus. Miške dažniau tenka keisti judesį, greitai reaguoti, todėl silpnesni stabilizuojantys raumenys gali lemti ne tik prastesnę savijautą, bet ir didesnę traumų riziką.
Ką valgyti prieš bėgimą?
Prieš ruošiantis trumpesniam bėgimui, pavyzdžiui, iki 10 kilometrų, treneris J. Žakaitis pataria turėti vandens. Bet planuojant įveikti ilgesnes distancijas, pavyzdžiui, pusmaratonį ar daugiau, rekomenduojama turėti ne tik vandens, bet ir sportinių gelių.
„Stebėkite, kad netrūktų nei skysčių, nei kalorijų, ypač jei šilta diena. Nes yra pavojus greitai dehidratuoti “, – pabrėžia jis.
Prieš varžybas rekomenduojama rinktis paprastą, lengvai virškinamą maistą. Ypač tinka angliavandeniais turtingas maistas, pavyzdžiui, bandelės, beigeliai ar bananai. Svarbu, kad neapkrautų skrandžio.
