Daugelis žmonių nė nepastebi, kaip namuose prisikaupia įvairiausių papildų. Vieni renkasi vitaminą D, kiti magnį, kolageną, kreatiną ar įvairius augalinius mišinius. Prie to prisideda ir socialiniai tinklai, kuriuose nuolat žadama daugiau energijos, geresnis miegas ar jaunesnė išvaizda.
Neseniai atlikta apklausa parodė, kad daugiau nei trys ketvirtadaliai žmonių reguliariai vartoja bent vieną papildą, o beveik kas penktas kasdien geria keturis ar daugiau skirtingų preparatų.
Susidūrė su rimta problema
30-metė amerikietė Ginger Smith buvo įsitikinusi, kad rūpinasi savo organizmu. Ji kasdien vartojo dideles vitamino C ir vitamino D dozes, ciberžolės papildus, elektrolitus bei kitus sveikatai skirtus produktus.
Keletą metų moteris jautėsi energinga ir sveika. Tačiau vieną dieną prasidėjo stiprūs nugaros skausmai. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad jos inkste susiformavo milžiniškas, net 2–3 centimetrų dydžio akmuo, kurį teko šalinti operacijos metu.
Gydytojai moteriai paaiškino, kad prie problemos galėjo prisidėti nuolat vartojamas įvairių papildų „kokteilis“. „Niekada nebūčiau pagalvojusi, kad stengdamasi pagerinti sveikatą galiu atsidurti tokioje situacijoje“, – prisimena ji.
Medikai pastebi liūdną tendenciją
Madrido universiteto ligoninės gastroenterologas Pedro de Maria Pallaresas sako vis dažniau matantis pacientų, kurių kepenų pažeidimai siejami su augaliniais papildais.
Pasak jo, pradžioje žmonės dažnai tvirtina nevartojantys jokių vaistų ar preparatų. Tačiau vėliau paaiškėja, kad kasdien geria po kelis skirtingus papildus.
JAV atlikti tyrimai rodo, kad maždaug penktadalis visų vaistų sukeltų kepenų pažeidimų atvejų yra susiję būtent su maisto papildais ir augaliniais preparatais.
Kokie papildai gali būti pavojingiausi?
Specialistų teigimu, didelėmis dozėmis vartojami kai kurie papildai gali būti toksiški kepenims.
Prie tokių priskiriami vitaminas A, glutaminas, ašvaganda ir žaliosios arbatos ekstraktas. Nors kepenys dažnai geba atsistatyti, ilgalaikis poveikis gali paskatinti lėtinių ligų vystymąsi.
Šeimos gydytojai vis dažniau susiduria su pacientais, kurie vienu metu vartoja kelis ar net keliolika papildų. Problema ta, kad žmonės dažnai nepastebi, jog dubliuoja tas pačias medžiagas.
Pavyzdžiui, kartu vartojant multivitaminus ir papildomą vitaminą B6, galima gerokai viršyti rekomenduojamą kiekį. O ilgainiui per didelės vitamino B6 dozės gali pažeisti nervų sistemą.
Taip pat svarbu žinoti, kad geležis, kalcis ir magnis gali trukdyti vieni kitų pasisavinimui.
Kai kurie vitaminai – A, D, E ir K – tirpsta riebaluose, todėl organizme kaupiasi ilgiau. Dėl šios priežasties jų ne visada būtina vartoti kasdien.
Ar papildai apskritai reikalingi?
Ekspertai pabrėžia, kad papildai gali būti naudingi, kai nustatytas konkrečios medžiagos trūkumas arba yra gydytojo rekomendacija.
Tačiau daugumai sveikų žmonių svarbiausias išlieka visavertis maistas. „Kai kurie žmonės jau pradeda manyti, kad tabletė gali pakeisti maistą. Taip nėra“, – sako mitybos specialistė Kristen Stavridis.
Jos teigimu, daugeliui suaugusiųjų pakanka subalansuotos mitybos, vitamino D žiemos mėnesiais, o prireikus – multivitaminų ar žuvų taukų.
Prieš pradedant vartoti naujus papildus specialistai rekomenduoja pasitarti su gydytoju, atlikti reikalingus tyrimus ir visuomet atidžiai perskaityti rekomenduojamas paros normas.
Kaip rodo Ginger Smith istorija, kartais sveikatos paieškos gali nuvesti ne ten, kur tikimasi. Po operacijos ji atsisakė daugelio papildų ir šiandien vartoja tik vieną multivitaminų preparatą.
„Juokingiausia tai, kad dabar jaučiuosi lygiai taip pat gerai, kaip ir tada, kai vartojau visą saują papildų“, – sako ji.
