Sekite 15min Google
Sertifikuota dubens dugno kineziterapeutė Sara Reardon teigia, kad maždaug pusei pacienčių, kurios į jos kliniką kreipiasi dėl dubens dugno sutrikimų, nustatoma pernelyg didelė raumenų įtampa. Tokioms moterims Kėgelio pratimai paprastai nebūna veiksmingi, o kartais net sustiprina simptomus.
Kaip atskirti raumenų silpnumą nuo įtampos ir kokie gydymo būdai gali padėti, portalui „Prevention“ aiškina S. Reardon ir Niujorke dirbanti ginekologė dr. Alyssa Dweck.
Kodėl svarbu, kad raumenys ne tik susitrauktų, bet ir atsipalaiduotų?
Dubens dugną sudaro raumenų grupė, esanti apatinėje dubens dalyje. Šie raumenys padeda prilaikyti šlapimo pūslę, gimdą ir tiesiąją žarną, taip pat leidžia kontroliuoti šlapinimąsi ir tuštinimąsi.
Pasak S. Reardon, sveiki dubens dugno raumenys turi gebėti ne tik susitraukti, bet ir visiškai atsipalaiduoti. Pavyzdžiui, jie susitraukia kosint, čiaudint ar keliant sunkų daiktą, tačiau turi atsipalaiduoti šlapinantis, tuštinantis ar gimdant.
Svarbi ir raumenų veiklos koordinacija. Net jeigu raumenys pakankamai stiprūs, tačiau kosint nesusitraukia laiku, gali pasireikšti šlapimo nelaikymas.
Kokie požymiai išduoda dubens dugno raumenų silpnumą?
Vienas dažniausių dubens dugno raumenų silpnumo požymių – šlapimo nelaikymas. Jis gali pasireikšti staiga pajutus stiprų norą šlapintis arba fizinio krūvio metu, pavyzdžiui, kosint, čiaudint, sportuojant ar šokinėjant.
Kiti galimi simptomai:
-
Sunkumai sulaikant išmatas arba nevalingas jų pasišalinimas.
-
Spaudimo ar sunkumo pojūtis makštyje, tarsi kažkas kristų žemyn.
-
Makšties angoje jaučiamas ar matomas iškilimas, galintis būti dubens organų nusileidimo požymis.
Pastarieji simptomai gali sustiprėti sportuojant, keliant sunkius daiktus ar tuštinantis.
Pasak specialisčių, dubens dugno raumenų silpnumas ypač dažnas vyresnio amžiaus moterims. Kaip ir visi kūno raumenys, jie natūraliai silpnėja senstant. Be to, menopauzės metu mažėjantis estrogenų kiekis gali neigiamai paveikti audinių elastingumą ir atraminę funkciją.
Riziką taip pat didina gimdymas, ypač natūraliais takais, antsvoris, nutukimas, sunkus fizinis darbas ir sporto šakos, kuriose daug šokinėjama ar dubens dugnui tenka didelis krūvis.
O jeigu dubens dugno raumenys pernelyg įtempti?
Pernelyg didelė dubens dugno raumenų įtampa taip pat gali sukelti šlapinimosi ir tuštinimosi sutrikimų.
Pasak S. Reardon, dažniausi požymiai yra:
-
Sunku pradėti šlapintis, o šlapimo srovė silpna.
-
Atrodo, kad šlapimo pūslė nevisiškai išsituštino, todėl norisi dažniau šlapintis, taip pat ir naktį.
-
Tuštinantis tenka stipriai stangintis, vargina vidurių užkietėjimas ar nevisiško išsituštinimo jausmas.
-
Pasireiškia skausmas šlapinantis, tuštinantis ar menstruacijų metu.
-
Lytiniai santykiai tampa skausmingi, sunku įsidėti tamponą.
-
Jaučiamas uodegikaulio, klubų ar apatinės nugaros dalies skausmas.
„Tai jūsų kūno siunčiamas signalas, kad kažkas neveikia tinkamai. Svarbu į tai reaguoti, nes toks skausmas paprastai nepraeina vien laukiant“, – pabrėžia S. Reardon.
Pernelyg didelę dubens dugno raumenų įtampą kartais gali paskatinti infekcijos, gimdymas, seksualinės ar emocinės traumos. Įtakos gali turėti ir tam tikri kasdieniai įpročiai.
Ar raumenys gali būti ir silpni, ir įtempti?
Taip, ir tai pasitaiko gana dažnai.
Pavyzdžiui, moteris, kuriai dėl silpnų dubens dugno raumenų pasireiškia šlapimo nelaikymas, gali nesąmoningai nuolat juos įtempti, bandydama sulaikyti šlapimą. Ilgainiui toks įprotis gali sukelti pernelyg didelę raumenų įtampą.
Galimas ir priešingas scenarijus. Jeigu raumenys pernelyg įtempti ir dėl to sunku šlapintis, moteris gali nuolat stipriai stangintis. Ilgainiui tai gali prisidėti prie raumenų silpnumo.
Todėl labai svarbu nustatyti tikrąją sutrikimo priežastį.
Specialistės pataria atkreipti dėmesį į simptomų visumą. Jeigu šlapimas nevalingai išteka fizinio krūvio metu, o makštyje juntamas sunkumas, labiau tikėtinas raumenų silpnumas. Jeigu skauda uodegikaulį ir sunku tuštintis, galima įtarti pernelyg didelę įtampą.
Vis dėlto vien pagal simptomus patikimai nustatyti problemos neįmanoma. Tiksliausiai ją įvertinti gali ginekologas arba dubens dugno kineziterapeutas.
Kada padeda Kėgelio pratimai, o kada jų geriau vengti?
Jeigu dubens dugno raumenys yra silpni, viena pagrindinių gydymo priemonių – jų stiprinimas.
Tam dažnai rekomenduojami Kėgelio pratimai, kurių metu dubens dugno raumenys pakaitomis sutraukiami ir atpalaiduojami. Pasak dr. A. Dweck, jie gali būti labai naudingi gydant raumenų silpnumą.
Taip pat gali padėti klubų ir liemens raumenų stiprinimas. Kai kuriais atvejais skiriami vietiniai estrogenų preparatai, o esant sunkesniems sutrikimams kartais prireikia chirurginio gydymo.
Tačiau jeigu dubens dugno raumenys pernelyg įtempti, stiprinamieji pratimai gali tik dar labiau padidinti įtampą.
Tokiu atveju specialistės pirmiausia rekomenduoja įvertinti kasdienius įpročius. Raumenų įtampą gali skatinti ilgas sėdėjimas, netaisyklinga laikysena, nuolatinis noro šlapintis ar tuštintis slopinimas, taip pat įprotis streso metu įtempti sėdmenis ar dubens dugno raumenis.
Įtampai mažinti gali padėti gilus diafragminis kvėpavimas, atsipalaidavimo pratimai, tam tikros jogos pozos ir specialisto atliekama dubens dugno raumenų terapija.
Kai kuriais atvejais taikomas vidinis raumenų masažas, vaginaliniai plėtikliai ar kognityvinė elgesio terapija. Šiuos metodus reikėtų rinktis pasikonsultavus su specialistu.
Jeigu nustatomas ir raumenų silpnumas, ir pernelyg didelė įtampa, S. Reardon paprastai rekomenduoja pirmiausia mažinti įtampą ir tik vėliau pradėti raumenų stiprinimą.
Kada kreiptis pagalbos?
Specialistės pabrėžia, kad dubens dugno problemų nereikėtų ignoruoti ar bandyti išspręsti vien savarankiškai atliekamais pratimais.
Jeigu vargina šlapimo nelaikymas, skausmingi lytiniai santykiai, sunkumai šlapinantis ar tuštinantis, verta pasikonsultuoti su ginekologu arba dubens dugno kineziterapeutu.
„Nesvarbu, kiek laiko susiduriate su šiomis problemomis, kreiptis pagalbos niekada nėra nei per anksti, nei per vėlu“, – sako S. Reardon.
Šaltinis: „Prevention“.
