Medikai pabrėžia: onkologijoje svarbiausias veiksnys yra laikas. Anksti nustatyta liga dažnai yra sėkmingai gydoma, o kai kuriais atvejais – visiškai išgydoma.
Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1600 naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir šis skaičius linkęs augti. Vis dar nemaža jų dalis nustatoma pavėluotai, kai gydymas tampa sudėtingesnis ir mažiau efektyvus.
Liga, kuri ilgai nesukelia jokių aiškių simptomų
„Ankstyvose stadijose storosios žarnos vėžys dažniausiai nesukelia skausmo ir neturi specifinių simptomų. Dėl to pacientai neretai nesusieja organizmo pokyčių su rimta liga“, – sako LSMU Kauno ligoninės gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas, rašoma ligoninės pranešime žiniasklaidai.
Pasak jo, pirmieji simptomai dažnai atrodo nekalti: pakitęs tuštinimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, kraujas išmatose, pilvo pūtimas, diskomfortas, nuolatinis nuovargis, mažakraujystė ar nepaaiškinamas svorio kritimas.
„Jeigu tokie simptomai tęsiasi ne kelias dienas, o kelias savaites, tai jau signalas, kurio nereikėtų sieti vien su mitybos pokyčiais ar stresu“, – pabrėžia gydytojas.
Ankstyva patikra – galimybė išvengti ligos
Lietuvoje vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, skirta 50-74 metų gyventojams. Tai viena svarbiausių prevencinių priemonių, leidžianti nustatyti ikivėžinius pakitimus dar prieš pasireiškiant simptomams.
„Prevencinės programos tikslas – ne tik anksti diagnozuoti vėžį, bet ir aptikti ikivėžinius pakitimus, pavyzdžiui, adenominius polipus, bei juos pašalinti dar prieš ligai išsivystant“, – aiškina gastroenterologas.
LSMU Kauno ligoninė yra vienas didžiausių endoskopijos centrų Lietuvoje, kuriame kasmet atliekama keli tūkstančiai kolonoskopinių tyrimų. Tai leidžia užtikrinti ne tik didelę patirtį, bet ir aukštą diagnostikos kokybę.
Kas dvejus metus atliekamas slapto kraujo išmatose tyrimas, skiriamas šeimos gydytojo. Nustačius pakitimų, pacientui išrašomas siuntimas kolonoskopijai. Šiandien šis tyrimas pacientams yra gerokai komfortiškesnis nei anksčiau, nes dažniausiai atliekamas taikant anesteziją. Tai leidžia procedūros metu nejausti skausmo ar stipraus diskomforto.
Šiuolaikinė aukštos raiškos, dirbtinio intelekto galimybėmis papildyta endoskopinė įranga leidžia tiksliau pastebėti net ir labai ankstyvus pakitimus ar smulkius polipus. Po procedūros pacientas dar kurį laiką stebimas poanestezinėje palatoje, kol visiškai atsigauna, ir tik tuomet gali vykti namo.
Labai ankstyvose stadijose pakitimai gali būti pašalinami kolonoskopijos metu, taikant endoskopinę submukozinę disekciją (ESD) ar endoskopinę mukozinę rezekciją (EMR).
Jei tyrimo rezultatai be pakitimų, kolonoskopija dažniausiai atliekama kas dešimt metų, tačiau intervalas gali būti koreguojamas pagal individualią riziką.
Kada reikalingas išsamesnis ištyrimas
Standartinės patikros ne visada pakanka. Esant padidėjusiai rizikai ar įtariant paveldimus vėžio sindromus, skiriami genetiniai tyrimai.
„Jei įtariame paveldimus sindromus, pavyzdžiui, Lyncho sindromą, genetiniai tyrimai tampa svarbia diagnostikos dalimi“, – aiškina gastroenterologas.
Ligos išplitimui įvertinti naudojami kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tyrimai. Visi mediciniškai pagrįsti tyrimai Lietuvoje kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.
Gyvenimo būdo svarba
Nors genetika turi reikšmės, vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo būdui.
„Dalis rizikos yra paveldima, tačiau labai didelę įtaką turi prevencija ir sveikas gyvenimo būdas“, – pabrėžia gastroenterologas.
Rekomenduojama subalansuota mityba, 25-35 g skaidulų per dieną suvartojimas, ribotas raudonos mėsos vartojimas, daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų. Svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas – bent 150 minučių vidutinio intensyvumo veiklos per savaitę, taip pat žalingų įpročių vengimas.
Ankstyva ligos ir ikivėžinių pakitimų diagnostika išlieka svarbiausia storosios žarnos vėžio kontrolės priemonė
Storosios žarnos vėžys dažnai išlieka nepastebėtas tol, kol tampa rimta diagnoze. Tačiau medicinos praktika rodo – anksti atlikti tyrimai gali kardinaliai pakeisti ligos eigą ir gydymo rezultatus.
Lietuvoje pacientams prieinama visa diagnostikos ir gydymo grandinė: nuo prevencinių programų iki modernių operacijų, biologinės terapijos ar imunoterapijos, kai ji reikalinga. Didžioji dalis šių paslaugų kompensuojama, todėl gydymas prieinamas be papildomos finansinės naštos pacientui.
Po chirurginio gydymo skiriama ir valstybės apmokama reabilitacija, padedanti greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą.
„Svarbiausia – nelaukti simptomų. Ankstyva patikra išlieka stipriausia apsaugos priemonė“, – pabrėžia gydytojas gastroenterologas Benas Sakalauskas.
