Feifei Bu vadovaujama koledžo tyrėjų komanda išanalizavo beveik milijoną atsakymų iš daugiau nei 49 tūkst. žmonių, kurie dvejus metus reguliariai atsakinėjo į klausimus apie savo psichologinę būklę.
Rezultatai atskleidė aiškų modelį: dauguma žmonių į dieną žengia gana stabilios emocinės būsenos. Nerimas ir depresinės nuotaikos tuo metu būna mažiausios, o dienai metu jos stiprėja ir vidurnaktį pasiekia aukščiausią tašką.
F.Bu tyrimo išvadas apibendrino taip: „Mūsų rezultatai rodo, kad vidutiniškai geriausia savijauta būna rytais, o prasčiausia – apie vidurnaktį.“
Vis dėlto ji pažymi, kad į rezultatus galėjo įsiterpti tam tikras duomenų iškraipymas: žmonės, kurie jau ryte jaučiasi neblogai, galbūt labiau linkę dalyvauti apklausose.
Kaip vyko tyrimas
Tyrimas rėmėsi COVID-19 „Social Study“ duomenimis, rinktais dvejus metus nuo 2020 m. iki 2022 m. kovo. Dalyviai reguliariai atsakinėjo į klausimus, pavyzdžiui: „Kaip laimingi jautėtės praėjusią savaitę?“, „Kiek esate patenkinti savo gyvenimu?“ arba „Kiek prasmingas jums atrodo jūsų gyvenimas?“.
Kiekvienas atsakymas buvo pažymėtas laiko žyma, kad būtų galima tirti ryšį tarp savijautos ir paros laiko.
Be paros laiko, reikšmingi buvo ir savaitės dienos bei metų laikai. Taip pat atsižvelgta į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, išsilavinimas, gyvenamoji vieta ir esamos fizinės ar psichikos ligos.
Kuriomis savaitės dienomis jaučiamės geriau?
Savaitės diena taip pat turėjo įtakos savijautai, nors ir mažesnę nei paros laikas. Įdomu tai, kad dalyviai pirmadieniais ir penktadieniais jautėsi šiek tiek labiau patenkinti nei sekmadieniais. Savaitgaliais nuotaikų svyravimai buvo didesni nei darbo dienomis.
Aiškus modelis išryškėjo ir metų laikuose: vasarą žmonės jautėsi geriausiai, o žiemą dažniau pasitaikė depresinės nuotaikos ir vienišumo jausmas.
Nors metų laikai keitė bendrą nuotaikos lygį, dienos ritmo jie nepakeitė – ir vasarą rytais savijauta geriausia, o naktimis prasčiausia.
Už svyravimų slypi „budrumo hormonas“
Tyrėjai mano, kad didelę reikšmę turi biologiniai ritmai.
„Kortizolio koncentracija aukščiausią tašką pasiekia netrukus po pabudimo ir dienai bėgant po truputį krinta“, – aiškina mokslininkai.
Kortizolis – tai hormonas, suteikiantis energijos ir budrumo. Jam mažėjant, gali padidėti emocinis nuovargis ir irzlumas.
Tačiau reikšmę turi ir išoriniai veiksniai. Ryte diena dar tik priešakyje – įsipareigojimai, stresas ir socialinės sąveikos dar neprasidėjusios. Vėlų vakarą nuovargis, savianalizė ir nerimastingos mintys gali pabloginti savijautą.
Kadangi tyrimas buvo stebėjimo pobūdžio, negalima nustatyti tiesioginių priežastinių ryšių. Tokie veiksniai kaip oras, miego kokybė ar individualūs įpročiai taip pat gali turėti įtakos, bet šie aspektai tyrime nebuvo analizuojami.
Naudingos išvados
Šios išvados gali būti naudingos įvairiose srityse. F.Bu teigia, kad ypač psichologinėse studijose ir pagalbos sistemose tai galėtų būti svarbus orientyras.
„Jei patvirtinama, kad savijauta per dieną svyruoja, tai gali turėti didelį poveikį. Psichologinės pagalbos programos galėtų labiau prisitaikyti prie žmonių poreikių, pavyzdžiui, stiprinti naktinių pagalbos tarnybų pajėgumus“, – teigė F.Bu.
Be to, ji pabrėžia, kad būsimiems moksliniams tyrimams labai svarbu atsižvelgti į apklausos laiką, kad rezultatai nebūtų iškreipiami natūralių nuotaikos svyravimų.
Nors reikia daugiau tyrimų, kad šios išvados būtų galutinai patvirtintos, jau dabar aišku: mūsų savijauta nėra pastovi – ji seka natūralų paros ritmą.
