Cukrinis diabetas išskiriamas į du tipus – I ir II. I tipo cukrinis diabetas – autoimuninė liga, kurios metu organizmo imuninė sistema sunaikina kasos ląsteles, gaminančias insuliną. Pašnekovė sako, jog šia diabeto forma Lietuvoje daug sergančiųjų nėra, maždaug apie 10000 žmonių. II tipo cukrinis diabetas – tai lėtinė medžiagų apykaitos liga, kurios metu organizmas tampa atsparus insulinui arba jo nepakankamai pagamina. Sergančiųjų II tipo cukriniu diabetu Lietuvoje yra žymiai daugiau.
Simptomai skiriasi
Anot specialistės, II tipo cukrinio diabeto riziką didina antsvoris, mažas fizinis aktyvumas, amžius ir genetinis polinkis. O tiksli I tipo cukrinio diabeto atsiradimo priežastis iki šiol nėra žinoma: „Žmonės dažnai nežino skirtumo tarp šių tipų ir kartais net I tipo cukriniu diabetu susirgusį vaiką kaltina, jog šis per daug valgė cukraus, nors tai yra visiškai nesusiję dalykai.“
Anot jos, susirgus I tipo cukriniu diabetu, požymius pastebėti yra gana paprasta: kamuoja dažnas šlapinimasis, didelis troškulys, svorio kritimas dėl išsibalansavusios medžiagų apykaitos. Kuomet organizmas nebegali susitvarkyti su skysčių trūkumu bei pakitimais kraujyje, gali išsivystyti diabetinė ketoacidozė – grėsminga ir gyvybei pavojinga būklė.
Suvalgius daržovių ir tuomet pyragėlį, turėsime kitokį poveikį nei suvalgius vieną pyragėlį.
II tipo cukrinis diabetas, pasak Lauros, ilgą laiką gali nesukelti jokių ryškių simptomų, todėl jį atpažinti tampa sudėtingiau: „Žymių sveikatos pakitimų žmogus nejaučia, o jį aptikti galima tik padarius kraujo tyrimą. Deja, bet dažnai žmonės gyvena daugybę metų su nediagnozuotu II tipo diabetu ar net pažengusiomis komplikacijomis.“
Technologija, leidžianti bent retkarčiais pamiršti diabetą
Visgi šiandien yra begalė technologijų, padedančių spręsti šią problemą. Tačiau Laura pastebi, jog kiekvienas, siekiantis geriausios gyvenimo kokybės ir sveikatos, turi be galo daug investuoti į save ir savo būklės supratimą: „Žmogus turi pamatyti, kokie veiksniai kenkia jo sveikatai. Juos pašalinęs ar koreguodamas gali pasiekti be galo gerų rezultatų.“
I tipo cukriniui diabetui galima pritaikyti dirbtinės kasos technologiją. Tai automatizuota sistema, kuri imituoja sveikos kasos darbą, reguliuodama insulino tiekimą į organizmą pagal realiu laiku matuojamą gliukozės kiekį. Ši sistema sudaryta iš 3 pagrindinių elementų: gliukozės jutiklio – po oda įvesto sensoriaus, kuris kas kelias minutes matuoja gliukozės kiekį, insulino pompos – prietaiso, nuolat tiekiančio insuliną per mažą kaniulę po oda, bei valdymo algoritmo – programinės įrangos (dažnai išmaniajame telefone, pompoje ar atskirame valdiklyje), kuri analizuoja duomenis ir automatiškai reguliuoja insulino dozę.
Pasak pašnekovės, ši technologija, nors cukrinio diabeto neeliminuoja, daugeliui žmonių leidžia priartėti prie tokios gyvenimo kokybės, kuri buvo iki diagnozės: „Žmogui su I tipo cukriniu diabetu tenka priimti tūkstančius sprendimų per parą: ką, kada ir kaip valgyti, kiek insulino susileisti, kaip suderinti insulino leidimą ir fizinį aktyvumą, kaip išlaikyti gliukozės stabilumą sunegalavus, pavargus, kintant hormonams, nuotaikai ir panašiai. Technologijos padeda gerokai sumažinti šį krūvį.“
Esminiai patarimai – labai paprasti
Esminiai principai, ką reikėtų daryti sergant cukriniu diabetu, anot Lauros, yra tokie patys, kaip ir nesergantiems: pirmiausia reikėtų valgyti sveiką, neperdirbtą maistą, būti fiziškai aktyviam, kontroliuoti antsvorį, mat atsparumas insulinui dažniausiai yra susijęs su nutukimu.
Nekeičiant mitybos, nemažinant antsvorio ir nedidinant fizinio aktyvumo II tipo cukrinio diabeto suvaldyti nepavyks.
Vertėtų prisižiūrėti mitybą – valgyti kuo daugiau augalinio ir įvairaus maisto, žalių ir spalvotų daržovių, mat jos turi mūsų organizmui reikalingų skaidulų, kurios užtikrina žarnyno sveikatą. Sveikas žarnynas prisideda prie cukrinio diabeto kontrolės. „Skaidulos lėtina angliavandenių įsisavinimą, mažina gliukozės šuolius po valgio. Suvalgius daržovių ir tuomet pyragėlį, turėsime kitokį poveikį nei suvalgius vieną pyragėlį“, – sako Laura.
Organizmui itin svarbūs ir baltymai. Nevalgantiems mėsos puikiai tinka augaliniai baltymai, taip pat svarbu rinktis ir sveikųjų riebalų bei Omega-3 šaltinius, pavyzdžiui, riebią žuvį, riešutus ar sėklas.
I tipo cukriniu diabetu susirgti gali net visai maži vaikai ar žmonės, neturintys nei antsvorio, nei kitų sveikatos problemų, tad jis visuomet gydomas insulinu. Sveika mityba ir fizinis aktyvumas padeda geriau valdyti ligą, tačiau insulino nepakeičia.
II tipo cukriniu diabetu sergantiems gyvenimo būdo korekcija yra esminė gydymo dalis. Kartu dažnai skiriami geriamieji vaistai, tačiau vien jų tikrai nepakanka: nekeičiant mitybos, nemažinant antsvorio ir nedidinant fizinio aktyvumo II tipo cukrinio diabeto suvaldyti nepavyks.
Jokie vaistai nepadės, jeigu nebus kontroliuojami šie aspektai.
„Labai didelę įtaką gyvenimo kokybei turi stresas ir miego trūkumas. Net sveikam žmogui gliukozė gali būti nuolat padidėjusi vien dėl patiriamo lėtinio streso, kurio metu kenčia ne tik psichinė sveikata, bet ir fizinis kūnas. Miego trūkumu taip pat prasideda daugybė sveikatos sutrikimų, o nuolatinis neišsimiegojimas labai reikšmingai prisideda prie antsvorio išsivystymo, mat neišsimiegoję pradedame daugiau valgyti ir mažiau judėti, nes tiesiog neturime tam jėgų“, – pasakoja Laura.
Komplikacijos baugina
Cukrinis diabetas, anot pašnekovės, yra pavojingas dėl savo komplikacijų, kurios dažniausiai būna susijusios su smulkių kraujagyslių pažeidimu: „Smulkios kraujagyslės yra mūsų akyse, nervuose, inkstuose, todėl šiuos organus cukrinis diabetas ir pažeidžia. Taip pat kartais gali būti pažeidžiamos stambios, pavyzdžiui, širdies kraujagyslės.“
Tad dažniausios komplikacijos yra regėjimo suprastėjimas, inkstų pažeidimai ar nepakankamumas, jutimų suprastėjimas. Nors šios komplikacijos skamba grėsmingai, Laura sako, jog jų galima išvengti arba atitolinti kontroliuojant cukrinį diabetą – stebint gliukozės kiekį kraujyje, pasirenkant tinkamą mitybą bei fizinį krūvį, kontroliuojant miegą ir stresą: „Jokie vaistai nepadės, jeigu nebus kontroliuojami šie aspektai.“
„Išgirdus diagnozę pirmiausia reikia klausyti medikų, nes internete yra begalė klaidingos informacijos, tuomet – aktyviai domėtis pačiam. Svarbiausia – nustatyta diagnozė, tad reikia išmokti gyventi su ja, o jeigu sunku – nebijoti kreiptis pagalbos į specialistus. Mūsų mintys ir kūnas yra susiję, tad psichologo pagalba gali padėti diabeto kontrolei. O sveikas ir ramus gyvenimo būdas yra svarbus ne tik cukriniu diabetu sergantiems, bet ir visiems norintiems gyventi sveikai ir ilgai. Pakeitus požiūrį pasikeičia ir gyvenimas“, – nusišypso pašnekovė.
Finansuojama iš Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo (valstybės biudžeto) lėšų.
