Gydytojai įspėja: kuo ilgiau sėdite ant klozeto, tuo labiau kenkiate savo sveikatai, net jei apie tai nė nepagalvojate.
Mokslininkai iš Bostono „Beth Israel Deaconess“ medicinos centro apklausė 125 suaugusiuosius apie jų tualeto įpročius ir palygino rezultatus su kolonoskopijos išvadomis.
2 iš 3 dalyvių prisipažino, kad tualete naudoja telefoną. Visi jie vidutiniškai buvo jaunesni nei 55 metų, palyginti su tais, kurie telefono į tualetą nesineša. Šiems tiriamiesiems buvo 62 metai ir daugiau.
37 proc. „interneto naršytojų“ tualete praleido ilgiau nei 5 minutes, tuo tarpu tarp nenaudojančių telefono, kai tuštinasi, – tik 7 proc. O tai - tiesiausias kelias į itin skausmingą būklę - hemorojų.
Pasak tyrimo autorės gastroenterologės dr. Trishos Pasrichos, tyrimo metu nustatyta, kad telefono naudojimas padidina hemorojaus riziką net 46 proc.
Mokslininkės teigimu, dėl to kaltas pats laikas, praleistas ant klozeto: „Ilgai sėdint be dubens dugno atramos silpnėja audiniai, todėl hemorojus ima išsigaubti.“
Kodėl telefonas pavojingesnis nei laikraštis?
Galima pamanyti, juk žmonės visada kažką skaitė tualete – laikraščius, žurnalus. Tačiau tyrėjai paaiškina skirtumą tarp ten skaitomos spaudos leidinių ir naršymo telefone:
-
Popierinį leidinį skaitant reikia sąmoningai versti puslapius, todėl žmogus dažniau nusprendžia, kada baigti šį procesą, t.y. ir trumpiau būna tualete.
-
Telefonas veikia kitaip – algoritmai ir automatiškai grojantis turinys priverčia užsibūti ilgiau, nei planuota. Socialiniai tinklai ar naujienų srautai tiesiog neleidžia lengvai atsitraukti.
Kas yra hemorojus ir kodėl jis toks dažnas?
Priminsime, kad hemorojus – tai išsiplėtusios venos tiesiojoje žarnoje ar aplink išangę.
Vidinis hemorojus dažnai nepastebimas, bet gali kraujuoti. Išorinis sukelia skausmą, niežėjimą, matomas kaip mazgelis. Neretai toks hemorojus išsiveržia į išorę, sukelia kraujavimą ir stiprų diskomfortą.
Trombozuotas hemorojus - kai mazge susidaro krešulys, sukeliantis ypač skausmingą gumbą.
Nors iki šiol daug pacientų, kuriuos vargina ši problema, vengia ir gėdijasi apie tai kalbėtis net su savo gydytoju, hemorojus yra labai dažna bėda. Statistika rodo, kad apie 1 iš 20 suaugusiųjų kenčia nuo varginančių hemorojaus simptomų, o vyresniems nei 50 metų žmonėms ši problema pasireiškia daugiau nei pusei.
Ką daryti, jei atsirado hemorojus?
Daugeliu atvejų simptomai pagerėja savaime arba pakeitus įpročius. Jei jaučiate hemorojaus simptomus, gydytojai rekomenduoja:
-
Valgyti daugiau skaidulų – vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų.
-
Gerti pakankamai vandens – minkština išmatas.
-
Daryti sėdimąsias voneles su šiltu vandeniu 10–15 min., kelis kartus per dieną.
-
Naudoti tepalus ar žvakutes su hidrokortizonu ar raganų lazdynu.
-
Vengti ilgo sėdėjimo ant klozeto – atlikti darbą greitai ir be telefono.
Jei problema nepraeina, gali prireikti minimaliai invazinių procedūrų arba, retais atvejais, chirurginio gydymo. Svarbu laiku kreiptis į specialistą, kuris, įvertinęs hemorojaus tipą, patars dėl tolimesnio gydymo.
Parengta pagal „Everydayhealth“
