2025-12-06 20:30

Nepatogu klausti: Po lytinių santykių pasirodo kraujas: ką tai reiškia?

„Po lytinių santykių pasirodo kraujas: ką tai reiškia?“, – klausia 15min skaitytoja. Gydytoja ginekologė prof. dr. Daiva Bartkevičienė kategoriška: „Tai nėra normalu. Nors populiarioji kultūra kartais mėgsta romantizuoti „dramatišką paklodę“, tiek Amerikos akušerių ir ginekologų koledžas (ACOG), tiek Pasaulio sveikatos organizacija (WHO) pabrėžia, kad kontaktinis kraujavimas laikomas ne fiziologiniu ir reikalaujančiu klinikinio ištyrimo.“
Moteris
Moteris / Shutterstock nuotr.

Turite klausimų, kurių nedrįstate užduoti gydytojui? Rašykite mums gyvenimas@15min.lt.

Jeigu skauda dantį – einate pas odontologą. Jeigu kraujuojate po lytinių santykių – kreipiatės į ginekologą. Romantika čia – antraeilis dalykas.

Nors kai kurioms moterims šis simptomas pasireiškia retai ir būna nedidelio intensyvumo, jis gali būti tiek gerybinių, tiek kliniškai reikšmingų būklių požymis.

Asmeninio arch. nuotr./Prof.dr. Daiva Bartkevičienė
Asmeninio arch. nuotr./Prof.dr. Daiva Bartkevičienė

Dažniausios priežastys

1. Makšties sausumas ir mikroįplyšimai – viena dažniausių kontaktinio kraujavimo priežasčių.

Dažniau pasitaiko:

• perimenopauzėje ir menopauzėje (dėl estrogenų sumažėjimo),

• žindymo laikotarpiu,

• vartojant antihistamininius, antidepresantus ar kombinuotus kontraceptikus. Sausa makšties gleivinė tampa mažiau elastinga, trapi ir linkusi į mikroįplyšimus lytinių santykių metu. ACOG rekomenduoja vietinius estrogenus ir vandens pagrindo lubrikantus.

2. Gimdos kaklelio uždegimas (cervicitas)

Pagal Ligų kontrolės ir prevencijos centrų (CDC) diagnostines rekomendacijas, tiriant cervicitą būtina atlikti PGR tyrimus dėl:

• Chlamydia trachomatis,

• Neisseria gonorrhoeae,

• Mycoplasma genitalium,

• Trichomonas vaginalis.

Uždegimo metu gimdos kaklelio epitelis tampa kraujingas ir trapus, todėl kraujavimas gali pasireikšti tiek lytinių santykių metu, tiek atliekant ginekologinį tyrimą. Gydymas parenkamas pagal nustatytą sukėlėją; taip pat rekomenduojamas partnerių ištyrimas.

3. Gimdos kaklelio ar endometriumo polipai

Polipai – dažniausiai gerybiniai gleivinės išvešėjimai, galintys sukelti tarpmenstruacinį ir kontaktinį kraujavimą. ACOG rekomenduoja polipus šalinti, jei jie sukelia simptomus arba trukdo citologinei diagnostikai. Polipektomija paprastai atliekama ambulatoriškai.

4. Gimdos kaklelio ektopija (ektropionas)

Ektopija – fiziologinė būklė, kai cilindrinis epitelis, paprastai esantis gimdos kaklelio kanale, matomas ant išorinės kaklelio dalies.

Būdinga:

• jaunoms moterims,

• vartojančioms hormoninę kontracepciją,

• nėščiosioms.

Kadangi cilindrinis epitelis yra labiau kraujingas ir jautrus dirginimui, nedidelis kontaktinis kraujavimas yra galimas, tačiau ši būklė paprastai nėra patologinė ir nereikalauja gydymo.

5. Endometriozė, adenomiozė ir hormonų disbalansas

Šios būklės gali sukelti:

• tarpmenstruacinį ir kontaktinį kraujavimą,

• skausmingus lytinius santykius,

• ciklo sutrikimus,

• lėtinį dubens skausmą.

Diagnostika apima klinikinį įvertinimą, ultragarsą ir, prireikus, papildomus hormoninius tyrimus.

6. Mechaninės traumos

Per intensyvūs lytiniai santykiai, nepakankamas lubrikavimas ar ilga trintis gali sukelti mikroįplyšimus. Vienkartiniai epizodai dažniausiai nėra pavojingi, tačiau pasikartojant būtina atmesti infekcijas ir struktūrines priežastis.

7. Ikivėžiniai pakitimai ir gimdos kaklelio vėžys

Nors retesnė priežastis, ji kliniškai svarbi. Pagal Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) ir WHO gaires, kontaktinis kraujavimas gali būti:

• gimdos kaklelio intraepitelinės neoplazijos (CIN),

• ankstyvo gimdos kaklelio vėžio požymis. Reguliari patikra – PAP testas ir ŽPV (HPV) diagnostika – yra vieni efektyviausių vėžio prevencijos metodų. Kolposkopija atliekama radus pakitimų. Klinikinė reikšmė pagal kraujavimo stiprumą

• Minimalus tepimas – būdingas ektopijai, mikrotraumoms, sausumui.

• Lengvas kraujavimas kelioms valandoms – galimos infekcijos, polipai, hormonų sutrikimai.

• Menstruacijų stiprumo kraujavimas – būtina skubi ginekologo apžiūra.

• Kraujavimas po menopauzės – visada laikomas patologiniu ir reikalauja neatidėliotino ištyrimo. Kada būtina kreiptis nedelsiant?

• kai kraujavimas stiprus arba užsitęsia,

• kai atsiranda karščiavimas, skausmas ar pakitusios išskyros,

• kai kraujavimas kartojasi daugiau nei 1-2 kartus,

• jei PAP/ŽPV tyrimas neatliktas daugiau kaip 3 metus,

• jei kraujavimas pasireiškia po menopauzės.

Tipiniai klinikiniai atvejai

1. 35 metų pacientė – kontaktinis tepimas 3 mėnesius. Diagnozė: gimdos kaklelio polipas. Gydymas: polipektomija; simptomai išnyko.

2. 48 metų moteris – skausmingi lytiniai santykiai, sausumas, kraujavimas. Diagnozė: atrofinis vaginitas. Gydymas: vietiniai estrogenai ir lubrikantai.

3. 25 metų moteris – nuolatinis kraujavimas po lytinių santykių. Diagnozė: cervicitas dėl Chlamydia trachomatis. Gydymas: antibiotikai pagal CDC rekomendacijas; partnerių ištyrimas.

4. 52 metų moteris – kraujavimas po lytinių santykių, pakitusios išskyros. Diagnozė: ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžys. Prognozė: gera dėl laiku pradėto gydymo.

Apibendrinimas Po lytinių santykių atsiradęs kraujavimas yra diagnostinės reikšmės simptomas, kurio ignoruoti negalima. Dažniausių priežasčių spektras platus – nuo gerybinių (sausumas, ektopija, polipai, cervicitas) iki kliniškai reikšmingų (ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai).

Epidemiologiniai duomenys:

• 40-60 % – makšties sausumas ir mikroįplyšimai,

• 20-25 % – cervicitas ar lytiškai plintančios infekcijos,

• 5-10 % – polipai ar ektopija,

• <5 % -ikivėžiniai ar vėžiniai pakitimai.

Reguliari gimdos kaklelio patikra, tinkama lytinė sveikata ir savalaikis kreipimasis į specialistą yra pagrindiniai moters reprodukcinės sveikatos užtikrinimo veiksniai.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą