Sekite 15min Google
Geležis padeda organizmui išnešioti deguonį ten, kur jo reikia, tačiau problema ta, kad geležies trūkumas retai pasireiškia akivaizdžiai, rašoma „Good Housekeeping“.
Jis dažnai slepiasi už kasdienių simptomų, kurių lengva nepastebėti arba į kuriuos galima tiesiog numoti ranka. Tad kaip iš tikrųjų jaučiamasi trūkstant geležies ir kada nuovargis turėtų tapti signalu, kad vertėtų sunerimti?
Kas yra geležies trūkumas?
Geležies trūkumas reiškia, kad organizmui nepakanka geležies tinkamam hemoglobino kiekiui pagaminti, todėl sumažėja kraujo gebėjimas pernešti deguonį. Pasaulyje geležies trūkumas vargina maždaug 2 mlrd. žmonių, o geležies stokos anemija – apie 1,2 mlrd.
Jungtinėse Valstijose su geležies trūkumu susiduria maždaug 14 proc. suaugusiųjų. Tiksliau tariant, geležies trūkumas reiškia, kad organizme stinga geležies. Geležies stokos anemija – tai sunkesnė geležies trūkumo stadija, kai šio elemento stinga tiek, kad sutrinka raudonųjų kraujo kūnelių gamyba. Geležies gali trūkti ir be anemijos – tokiu atveju vis tiek gali pasireikšti tam tikri simptomai.
Kai kuriems žmonėms rizika patirti geležies trūkumą yra didesnė nei kitiems. Pasak „Yasi Ansari Nutrition“ dietologės Yasi Ansari, nors tai gali nutikti bet kam, geležies trūkumas ypač dažnas tarp menstruacijas patiriančių moterų, paauglių ir mažų vaikų. Padidėjusios rizikos priežastys gali būti įvairios. Viena dažniausių – kraujo netekimas menstruacijų metu; taip pat įtakos turi kraujavimas virškinamajame trakte, prastas geležies pasisavinimas, nepakankamas geležies kiekis mityboje bei padidėjęs geležies poreikis nėštumo metu.
Požymiai, rodantys, kad gali trūkti geležies
Geležies trūkumas gali pasireikšti įvairiais, kartais netikėtais būdais, tačiau yra keletas būdingų požymių.
Nuolatinis nuovargis arba energijos stoka
Nuovargis dažnai yra pirmasis ir vienas iš labiausiai paplitusių požymių, kurį pastebi žmonės. Kai organizme trūksta geležies, jis negali pagaminti pakankamai hemoglobino, kad efektyviai perneštų deguonį į raumenis bei audinius. Dėl to jaučiamasi visiškai išsekus net ir gerai išsimiegojus.
„Letargija ar vangumas gali kilti dėl daugybės priežasčių, tačiau daugeliui žmonių, besiskundžiančių tokiu būsena, šie simptomai iš dalies atsiranda dėl nepakankamų geležies atsargų“, – teigia Čikagoje dirbanti diplomuota dietologė Vanessa Keir.
Toks nuovargis dažniausiai būna ilgalaikis ir sunkiai įveikiamas – tai nėra tiesiog viena sunki diena.
Galvos svaigimas, dusulys ir širdies plakimas
Kai organizmas negauna pakankamai deguonies prisotinto kraujo (o tai yra tiesioginė mažo hemoglobino kiekio pasekmė), dažnai atsiranda fizinių simptomų. Galite pajusti galvos svaigimą staiga atsistoję, pastebėti, kad širdis plaka stipriau nei įprastai, arba pajusti dusulį atlikdami veiklą, kuri anksčiau jūsų nevargindavo.
Plaukų slinkimas arba retėjimas
Kai kurie žmonės pastebi, kad plaukai slenka labiau nei įprastai, kai jų geležies kiekis mažas, ir tam yra biologinė priežastis. Geležis atlieka svarbų vaidmenį palaikant plaukų folikulų ląstelių sveikatą ir funkcionavimą. Kai geležies kiekis sumažėja, jūsų kūnas teikia pirmenybę geležiai svarbioms funkcijoms, tokioms kaip deguonies pernešimas, todėl plaukų augimui jos lieka mažiau.
„Jei jūsų organizmui trūksta geležies, jis negali pagaminti pakankamai hemoglobino, kad perneštų deguonį po kūną, o deguonis reikalingas ląstelių, įskaitant tas, kurios skatina plaukų augimą plaukų folikuluose, pažeidimams atstatyti“, – sako Christina Badaracco, registruota dietologė.
Su geležies trūkumu susijęs plaukų slinkimas paprastai būna difuzinis, tai reiškia, kad plaukai plonėja visame kūne, o ne lopais, ir dažnai pagerėja, kai geležies kiekis atsistato.
Neįprastas potraukis ledui ar ne maisto produktams
Kai kurie geležies trūkumo požymiai yra ne tokie akivaizdūs, tačiau gerai dokumentuoti. Vienas iš jų – pika, t. y. noras valgyti ne maisto produktus, pavyzdžiui, ledą, žemę ar kreidą. Ypač stiprus potraukis ledui (vadinamas pagofagija) laikomas gana specifiniu geležies trūkumo požymiu ir paprastai išnyksta atkūrus normalų geležies kiekį organizme.
Tyrimai rodo, kad pika pasireiškia maždaug 40–50 proc. žmonių, kuriems trūksta geležies. Šį reiškinį lengva palaikyti tiesiog keistu įpročiu, tačiau jis gali būti svarbus signalas, apie kurį verta pasakyti savo gydytojui.
Neramios kojos, ypač naktį
Nemalonus poreikis judinti kojas – kuris dažnai sustiprėja vakare arba ramybės būsenoje – yra dar vienas simptomas, kurį žmonės retai sieja su geležies trūkumu. Vis dėlto tyrimai rodo, kad neramių kojų sindromas pasireiškia maždaug 32–40 proc. žmonių, kuriems trūksta geležies. Nors šis ryšys nėra iki galo ištirtas, žinoma, kad geležis dalyvauja dopamino veikloje, o dopaminas padeda reguliuoti judesius ir miegą. Jei dėl neramių kojų blogai miegate, verta pasitikrinti, ar nėra geležies trūkumo.
Kada kreiptis į gydytoją?
Jei nuolat jaučiate nuovargį, dusulį, neįprastą norą valgyti ledą arba vargina neramios kojos, verta pasikonsultuoti su gydytoju. Gera žinia ta, kad išsitirti labai paprasta – atlikus kraujo tyrimą galima nustatyti geležies kiekį ir sužinoti, ar jūsų savijautą lemia būtent jos trūkumas.
Tikrindami, ar nėra geležies trūkumo, gydytojai dažniausiai skiria kraujo tyrimus, kuriais vertinami hemoglobino ir hematokrito rodikliai – jie padeda nustatyti, ar žmogus serga mažakraujyste (anemija). Tačiau geležies trūkumas gali prasidėti dar prieš šiems rodikliams nukrentant žemiau normos ribų.
Feritinas, atspindintis geležies atsargas organizme, gali būti sumažėjęs net ir tada, kai hemoglobino bei hematokrito rodikliai dar yra normos ribose. Kadangi feritino tyrimas ne visada įtraukiamas į įprastą kraujo tyrimų paketą, įtariant geležies trūkumą, verta apie tai pasiteirauti savo gydytojo.
Kokie maisto produktai yra geležies šaltiniai?
Daugumai žmonių norint palaikyti sveiką geležies kiekį organizme, geriausia pradėti nuo mitybos. Geležis būna dviejų formų, ir šis skirtumas turi įtakos tam, kaip gerai jūsų organizmas gali ją įsisavinti bei panaudoti.
Hemo geležis gaunama iš gyvūninės kilmės produktų; organizmas ją įsisavina lengviau. Jei valgote mėsą, paukštieną ar jūros gėrybes, gaunate geležies tokia forma, kurią jūsų organizmas gali lengvai panaudoti. Šios geležies turi:
- Raudona mėsa.
- Paukštiena.
- Žuvis ir jūros gėrybės.
Nehemo geležis gaunama iš augalinio maisto ir maisto papildų. Organizmas ją įsisavina sunkiau, tačiau tai nereiškia, kad augaliniai produktai negali patenkinti geležies poreikio. Tikrai gali – tiesiog svarbu šiek tiek atidžiau planuoti, kaip įtraukiate juos į savo mitybą.
Nehemo geležies turi:
- Lęšiai.
- Pupelės.
- Tofu.
- Špinatai.
- Moliūgų sėklos.
- Geležimi praturtinti pusryčių dribsniai.
Naudingas patarimas: vartojant produktus, kuriuose yra nehemo geležies, kartu su vitamino C šaltiniu (pavyzdžiui, citrusiniais vaisiais ar saldžiosiomis paprikomis), pagerinamas geležies įsisavinimas, todėl iš maisto gaunate didesnę naudą.
Ar gali padėti geležies papildai? Sprendimas, ar verta vartoti geležies papildus, priklauso nuo daugelio veiksnių: kiek geležies gaunate su maistu, kokius simptomus jaučiate ir kokie yra jūsų kraujo tyrimų rezultatai. Būtent todėl taip svarbu atlikti tyrimus: jie leidžia išvengti spėliojimų. Svarbu prisiminti, kad geležies atveju negalioja taisyklė „kuo daugiau, tuo geriau“. Didesnis kiekis nebūtinai yra naudingas, o kartais gali būti net žalingas, todėl papildus reikėtų vartoti apgalvotai, o ne be priežasties.
Be to, kadangi geležies trūkumas gali turėti gilesnę priežastį, papildai neturėtų pakeisti konsultacijos su gydytoju. Jei tiesiog koreguojate geležies rodiklius, neišsiaiškinę trūkumo priežasties, galite nepastebėti kitos problemos, kuriai būtinas dėmesys.
