„Vasarą nepavyko išlaikyti įprastos rutinos – paauglė dukra guldavosi kur kas vėliau nei buvome įpratę mokslo metais, o keldavosi apskritai tuomet, kada prabusdavo. Pasitaikydavo, kad tekdavo ją žadinti, nes būtų pramiegojusi visą dieną... Natūralu, kad vakare ji nebenorėdavo anksti eiti miegoti ir taip įsisukdavo užburtas ratas“, – atvirai pasakojo aštuntą klasę lankančią dukrą auginanti mama Jovita (vardas pakeistas, tikrasis redakcijai žinomas – past.).
Pasak moters, dar prieš mokslo metus šeima bandė sugrįžti į įprastą ritmą, t.y. miegoti eiti iki 22 val., o keltis – 6.30-7 val. Deja, kilo sunkumų.
„Dukrai niekaip nepavyksta užmigti. Migdosi ir valandą, ir dvi, o neretai pasitaiko, kad neužmiega ir ilgiau... Tuomet pradeda stipriai nerimauti... Ryte irgi sunku keltis, nes trūksta miego“, – apie miego sunkumus pasakojo mama. Nežinodama ko griebtis, ji kreipėsi į vaistininką, kuris rekomendavo vartoti melatoniną. Tačiau situacija tik nežymiai pagerėjo.
Jovitos dukros situacija – tikrai ne vienintelė. Po trijų mėnesių atostogų iškart sugrįžti į normalią sveikatai palankią miego rutiną pavyksta tikrai ne visiems moksleiviams.
Per kiek laiko reikėtų užmigti, kiek valandų miego reikia skirtingo amžiaus vaikams ir kokie ženklai rodo, kad miegas yra per trumpas ar prastos kokybės? Apie tai pasakoja LSMU Kauno klinikų gydytojas vaikų neurologas Dovydas Burkojus.
– Po vasaros atostogų moksleiviai vėl turi grįžti į rutiną. Kaip toks pokytis gali paveikti jų miegą?
– Kaip ir daugeliui atostogaujančių žmonių, į rutiną mokyklinio ir ikimokyklinio amžiaus asmenims grįžti yra sunkiau.
