Kodėl vasarą susergame peršalimu?
Peršalimą gali sukelti daugiau nei 200 skirtingų virusų. Žiemą dažniausiai pasitaiko rinovirusai – jie lemia apie pusę visų peršalimo atvejų. Tuo tarpu vasarą dažnesni enterovirusai, pavyzdžiui, koksakio virusas ar echovirusas. Jungtinėse Valstijose kasmet registruojama apie 10–15 milijonų enterovirusinių infekcijų.
„Vasarinį peršalimą dažniausiai sukelia enterovirusai arba rinovirusai“, – sako dr. Madeleine Samuelson Herman, ausų, nosies ir gerklės ligų specialistė iš Hiustono.
Pasak jos, rinovirusai dominuoja pavasarį ir rudenį, bet pasitaiko ir vasarą.
Enterovirusais ypač dažnai užsikrečia vaikai ir paaugliai – jų imuninė sistema dar tik vystosi, jie dažnai bendrauja artimais kontaktais, pavyzdžiui, stovyklose ar žaidimų aikštelėse, ir ne visada paiso higienos taisyklių.
Riziką susirgti didina ir nusilpęs imunitetas bei buvimas žmonių susibūrimo vietose. Suaugusieji dažniau būna įgiję imunitetą nuo ankstesnių virusinių infekcijų, todėl jie rečiau serga enterovirusų sukeltais peršalimais.
Kokie simptomai rodo vasarinį peršalimą?
Vasarinio peršalimo simptomai panašūs į žieminio, tačiau kai kuriems žmonėms jie gali būti stipresni ar netikėti.
Dažniausi enterovirusų sukelto peršalimo simptomai:
-
sloga, užgulta nosis,
-
gerklės skausmas,
-
galvos skausmas,
-
karščiavimas,
-
raumenų skausmai,
-
pūslelės burnoje ar burnos gleivinėje,
-
virškinimo sutrikimai: pykinimas, viduriavimas,
-
bėrimas (ant pėdų, plaštakų, veido, kartais – viso kūno).
„Jei peršalimą sukėlė rinovirusas, simptomai paprastai būna lengvesni – dažnai pasireiškia tik gerklės skausmas, sloga, čiaudulys ir nedidelis kosulys. Tai tarsi klasikinis peršalimas – paprastai be karščiavimo ar virškinimo sutrikimų“, – aiškina šeimos gydytoja dr. Bernadette Anderson.
Galimos komplikacijos ir kada verta sunerimti?
Kai kurie enterovirusų tipai gali sukelti rimtesnių sveikatos problemų. Pavyzdžiui, enterovirusas D68 gali sukelti kvėpavimo takų uždegimą, plaučių uždegimą ar net meningitą. Didžiausią riziką patiria astma sergantys ar nusilpusį imunitetą turintys asmenys.
Ypač pavojinga komplikacija – ūminis vangusis mielitas (ūmus nugaros smegenų pažeidimas), kuris dažniausiai pasitaiko vaikams iki 7 metų.
Kiti enterovirusai, pavyzdžiui, koksakio virusas, gali sukelti rankų, kojų ir burnos ligą – būdingas nuovargis, karščiavimas, pūslelės burnoje, bėrimas ant rankų ir kojų.
Jei peršalimo simptomai sunkūs, ilgai neslūgsta ar atsiranda neurologinių, kvėpavimo ar virškinimo problemų – būtina pasitarti su gydytoju.
Kaip atskirti vasaros peršalimą nuo alergijos?
Karštą vasarą, kai ore daug žiedadulkių, gali būti sunku atskirti peršalimą nuo alergijos. Abu sutrikimai sukelia slogą, čiaudulį, gerklės perštėjimą.
Tačiau yra keli esminiai skirtumai:
-
Peršalimas prasideda palaipsniui, trunka 7–10 dienų, gali būti lydimas karščiavimo ar kūno skausmų.
-
Alergija pasireiškia staiga, trunka savaites ar net mėnesius, niekada nesukelia karščiavimo ar raumenų skausmo. Taip pat nesukelia virškinimo sutrikimų.
Kaip gydyti vasarinį peršalimą?
Specifinio gydymo peršalimui nėra – kaip ir žiemą, svarbiausia ilsėtis ir rūpintis savijauta. Gydymo tikslas – palengvinti simptomus.
Vis dėlto, kad greičiau pasveiktumėte, naudinga:
-
gerti daug vandens ar gėrimų su elektrolitais
-
ilsėtis
-
naudoti nosies purškalus su druskingu vandeniu
-
esant temperatūrai ar skausmui – vartoti paracetamolį
-
užgultai nosiai tinka dekongestantai
-
kosuliui malšinti – kosulį slopinantys sirupai
Kaip išvengti vasarinio peršalimo?
Nors šimtaprocentinės apsaugos nėra, sumažinti riziką galima laikantis kelių paprastų taisyklių:
-
dažnai plauti rankas
-
vengti kontakto su sergančiais žmonėmis
-
neliesti rankomis akių, nosies, burnos
-
dažnai valyti ir dezinfekuoti paviršius namuose ar darbe
-
mūvėti kaukę, jei sergate ar lankotės viešose vietose
-
rūpintis imunitetu: pakankamai miegoti, valgyti subalansuotai, gerti skysčių, mažinti stresą.
Parengta pagal Everydayhealth.com
