Sekite 15min Google
Kada tokia savijauta yra normali organizmo reakcija, o kada jau gali signalizuoti apie sveikatos problemas, Vilniaus šeimos klinikos „Meliva“ pranešime žiniasklaidai pasakoja šeimos gydytoja Diana Akulova.
Organizmui reikia laiko persiorientuoti
Atostogų metu dažnai pasikeičia miego režimas, dienotvarkė, mitybos įpročiai ir fizinio aktyvumo lygis. Keliaujant į tolimesnes šalis organizmą papildomai veikia laiko juostų kaita, todėl pirmosiomis dienomis po sugrįžimo energijos gali būti net mažiau nei prieš atostogas.
„Grįžimas į darbą ir kasdienes pareigas pats savaime gali kelti psichologinę įtampą, todėl pirmosiomis dienomis žmogus gali jaustis mažiau energingas, dirglus, emociškai jautrus. Dažniausiai organizmas prie įprasto ritmo prisitaiko per kelias dienas, o po tolimesnių kelionių ir laiko juostų pakeitimo adaptacija gali užtrukti vieną ar dvi savaites“, – pasakoja šeimos gydytoja.
Jei savijauta pamažu gerėja, atsistato miego režimas, grįžta energija ir darbingumas, nerimauti dažniausiai nėra pagrindo.
Grįžti į rutiną geriausia pamažu
Šeimos gydytoja pasakoja, kad jei nuovargis susijęs tik su grįžimu po atostogų, organizmui svarbu suteikti laiko prisitaikyti. Siekiant išvengti papildomo streso, po kelionės naudinga namo grįžti bent keliomis dienomis anksčiau, nei reikia pradėti dirbti. Tai padeda atkurti miego režimą ir ramiau sugrįžti prie įprastos dienotvarkės.
„Viena dažniausių klaidų – bandymas įveikti nuovargį dar labiau apkraunant organizmą: geriant daug kavos ar energinių gėrimų, mažiau miegant ir ignoruojant simptomus. Taip pat nevertėtų savarankiškai vartoti vitaminų ar maisto papildų neįsitikinus, kad organizmui jų iš tiesų trūksta. Pirmosiomis dienomis geriausia daugiau dėmesio skirti reguliariam miegui, visavertei mitybai ir fiziniam aktyvumui, taip pat neperkrauti dienotvarkės susitikimais ar papildomais įsipareigojimais“, – dalijasi D. Akulova.
Trumpalaikis nuovargis po atostogų dažniausiai praeina atkūrus įprastą režimą, tačiau jei poilsis jėgų nesugrąžina, o energijos stoka užsitęsia, svarbu ne slopinti simptomus stimuliuojančiomis priemonėmis, bet išsiaiškinti priežastį.
Kada vertėtų kreiptis į gydytoją?
Su šeimos gydytoju vertėtų pasitarti, jei nuovargis nepraeina ilgiau nei dvi savaites, stiprėja arba trukdo dirbti, mokytis ir atlikti įprastas kasdienes užduotis.
„Skubiau kreiptis pravartu tada, kai kartu pasireiškia nepaaiškinamas svorio kritimas, karščiavimas, naktinis prakaitavimas ar dusulys. Vizito taip pat geriau neatidėlioti atsiradus krūtinės skausmui, padidėjus limfmazgiams ar pasireiškus kitiems naujiems simptomams. Tokiais atvejais svarbu kuo greičiau išsiaiškinti negalavimų priežastį“, – pabrėžia D. Akulova.
Tyrimai kiekvienam pacientui parenkami individualiai, atsižvelgiant į jo nusiskundimus, sveikatos istoriją ir rizikos veiksnius. Dažniausiai pradedama nuo bendro kraujo tyrimo, feritino, C reaktyviojo baltymo arba eritrocitų nusėdimo greičio, gliukozės, inkstų ir kepenų funkcijos rodiklių bei skydliaukę stimuliuojančio hormono tyrimo. Esant indikacijų, taip pat gali būti tiriamas vitamino B12 ir folio rūgšties kiekis ar atliekami kiti papildomi tyrimai.
Nuovargis gali slėpti rimtas sveikatos problemas
Nuovargis yra vienas nespecifiškiausių simptomų, todėl jo priežasčių gali būti daug. Jį gali lemti ir miego trūkumas, ilgalaikis stresas ir emocinis išsekimas, tačiau kartais energijos stoka gali būti susijusi ir su sutrikusia organizmo veikla ar lėtinėmis ligomis.
„Dažniausios užsitęsusio nuovargio priežastys yra geležies stokos anemija, skydliaukės veiklos sutrikimai, cukrinis diabetas, lėtinis stresas, miego ar nerimo sutrikimai. Nuovargis taip pat gali būti susijęs su vitamino B12 ar folio rūgšties stoka, išlikti persirgus virusinėmis infekcijomis arba lydėti lėtines širdies, plaučių ir inkstų ligas“, – pasakoja šeimos gydytoja D. Akulova.
Pasak jos, užsitęsusį nuovargį gali lemti ne tik fizinės sveikatos problemos, bet ir emocinė būklė. Ilgalaikis stresas, nerimas ar profesinis perdegimas dažnai sutrikdo miegą, mažina darbingumą ir neleidžia atgauti jėgų net per atostogas. Tokiu atveju svarbu ne tik daugiau ilsėtis, bet ir įvertinti kasdienį krūvį, miego kokybę bei emocinę savijautą.
