Produktus prašoma grąžinti prekybos centrui „Rimi“, skelbia VMVT.
Kepenėse, kurių kilmės šalis – Ispanija, rasta parazitų Anisakis simplex, galinčių sukelti anisakiazę.
Tai – parazitinė liga, kurią sukelia apvaliųjų kirmėlių Anisakis šeimos Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos.
Anisakis simplex ir Pseudoterranova decipiens lervos aptinkamos viso pasaulio jūrose ir vandenynuose. Priklausomai nuo rūšies ir žvejybos zonos, apie 15-100 proc. jūros žuvų ir jūros gėrybių yra užkrėstos šio parazito lervomis. Parazito užkratas randamas ir žuvų ar jūros gėrybių gaminiuose, pvz., kepenėlėse.
Dažniausiai lervos aptinkamos žuvies žarnose, susisukusios į spiralę, apgaubtos kapsule. Mirus žuviai, jos gali migruoti į raumenis. Anisakis lervos turi savybę išgyventi žemesnėje nei 0°C temperatūroje, druskos tirpale bei acte.
Kokie simptomai rodo, kad galėjote užsikrėsti šiais parazitais?
Jei suvalgėte užkrėstos žuvies, jūros gėrybių, ančiuvių ar jų gaminių, galite susirgti anisakiaze. Ligos simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo.
Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Patekusios į žarnyną Anisakis lervos gali sąlygoti eozinofilinių granuliomų susidarymą, dėl to gali atsirasti žarnyno nepraeinamumas.
Anisakis lervos žmogaus organizme taip pat gali sukelti alergines reakcijas.
Lietuvoje užsikrėtimai šia liga labai reti. Kur kas dažniau anisakazė registruojama tose pasaulio valstybėse, kuriose populiaru valgyti žalią arba netinkamai apdorotą (šaldytą, sūdytą, marinuotą, rūkytą) jūros žuvį ar galvakojus moliuskus. Pavyzdžiui: Ispanijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose ir Jungtinėje Karalystėje. Kasmet kiekvienoje minėtoje valstybėje registruojama apie 20 anisakiazės atvejų. Itin daug tokių atvejų Japonijoje.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad, siekiant apsisaugoti nuo užsikrėtimo anisakiaze, būtina laikytis šių prevencijos priemonių:
Profilaktinės priemonės
- Pagautą žuvį reikia greit paruošti – išvalyti, iškepti, išvirti arba užšaldyti.
- Dalis Anisakis lervų greitai migruoja iš sužvejotos žuvies virškinimo organų į raumenis, ikrus, pienes, todėl žuvų ir moliuskų apdorojimas ir valymas turi būti atliekamas kiek galima greičiau po jų sužvejojimo.
- Žuvis galima parduoti tik turint pardavimo sertifikatą, ir produkcija turi atitikti dokumente numatytus reikalavimus. Žuvies, moliuskų, vėžių ir jūros gėrybių produktų neleidžiama į rinką, jei randama gyvų lervų. Tokia produkcija leidžiama parduoti, tik atlikus reikiamą nukenksminimą.
- Norint išvengti šios ligos, negalima vartoti žalios arba nepakankamai termiškai apdorotos žuvies ar kitų jūros gėrybių. Žuvys (kitos jūros gėrybės) nukenksminamos, jas tinkamai termiškai apdorojant arba užšaldant:
- Lervos žūva kaitinant žuvį 60 °C temperatūroje apie 10 min.
- Užšaldžius –20 °C arba žemesnėje temperatūroje laikyti ne mažiau nei septynias dienas.
- Greitai užšaldžius –35 °C ar žemesnėje temperatūroje, išlaikyti –35 °C temperatūroje 15 val. arba greitai užšaldžius –35 °C arba žemesnėje temperatūroje išlaikyti –20 °C temperatūroje 24 val.
- Daugelis tradicinių marinavimo ir šalto rūkymo būdų yra netinkami lervoms naikinti. Netinkamai sūdant arba marinuojant, Anisakis lervos išlieka gyvybingos keletą dienų arba netgi mėnesių. Lervos žūva per 10–12 parų, kai druskos koncentracija yra 10–14 proc.
- Svarbi asmens higiena bei žalios žuvies, jų produktų tinkamas laikymas ir apdorojimas (atskiri peiliai, pjaustymo lentelės, indai).
