Sekite 15min Google
Kaip rašoma „Eating Well“, svarbu suprasti, kad smegenų pokyčiai, lemiantys demenciją, prasideda likus dešimtmečiams iki pasirodant simptomams. Visgi yra daugybė būdų, kaip galima sumažinti riziką. taip apima ne vieną veiksnį. Pavyzdžiui, itin svarbi mūsų mityba.
Esama įrodymų, kad reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti demencijos, įskaitant vieną jos rūšių – Alzheimerio ligą, riziką.
Nepakankamas kokybiškas miegas taip pat gali padidinti demencijos riziką. Visi šie įpročiai turi įtakos ir tiems veiksniams, kurie didina demencijos tikimybę, pavyzdžiui, aukštam kraujospūdžiui, dideliam cholesterolio kiekiui ir diabetui.
Tačiau yra ir dar vienas demencijos riziką didinantis veiksnys, kuris gali nustebinti – vienatvė. Nauja metaanalizė, kuriai vadovavo Floridos valstijos universiteto Medicinos koledžo mokslininkai, išsamiau nagrinėja šį ryšį. Rezultatai buvo vienareikšmiai: vienatvė padidina demencijos išsivystymo riziką 31 proc.
Kaip buvo atliktas šis tyrimas ir kokie jo rezultatai?
Šis tyrimas buvo metaanalizė, kurios metu apžvelgti anksčiau atlikti tyrimai vienišumo ir demencijos tema. Tyrėjai taikė tam tikrus atrankos kriterijus, todėl į analizę buvo įtraukti ne visi tyrimai, nagrinėjantys vienišumo ir demencijos sąsajas.
Buvo vertinami tiek tęstiniai ilgalaikiai senėjimo tyrimai, kurių metu laikui bėgant stebimi vienišumo ir pažinimo funkcijos pokyčiai, tiek anksčiau paskelbti tyrimai. Į šią metaanalizę įtrauktuose tyrimuose daugiausia dėmesio skirta ryšiui tarp vienišumo ir įvairių priežasčių sukeltos demencijos, taip pat rizikai susirgti dviem konkrečiomis demencijos rūšimis – Alzheimerio liga ir kraujagysline demencija.
Be to, nagrinėtas ryšys tarp vienišumo ir pažinimo sutrikimų (kurie nėra demencija) arba nespecifinių vienos ar kelių pažinimo funkcijų – mąstymo, atminties ir gebėjimo logiškai mąstyti – sutrikimų, galinčių pranašauti demencijos atsiradimą. Tyrėjų teigimu, tai didžiausia iki šiol atlikta metaanalizė, nagrinėjanti vienišumo ir demencijos sąsajas. Iš viso į ją įtrauktas 21 tyrimas, apimantis daugiau nei 600 000 dalyvių.
Kaip veikia realiame gyvenime?
„Šie rezultatai nestebina, turint omenyje vis gausėjančius įrodymus, siejančius vienatvę su prasta sveikata“, – pranešime žiniasklaidai teigia pagrindinė tyrimo autorė dr. Martina Luchetti. M. Luchetti aiškina, kad demencija yra platus sutrikimų spektras – tai reiškia, kad egzistuoja įvairūs jos lygiai ir tipai.
Be to, neuropatologiniai pokyčiai smegenyse prasideda praėjus dešimtmečiams iki tol, kol pasireiškia simptomai. „Svarbu toliau tirti vienatvės sąsajas su įvairiais pažinimo funkcijos pokyčiais ar simptomais šiame spektre, – sako M. Luchetti. - Vienatvė – nepasitenkinimas socialiniais ryšiais – gali turėti įtakos jūsų pažinimo gebėjimams ir kasdienei veiklai.“
Taip pat svarbu suprasti, kas yra vienatvė. Tai nėra tas pats, kas būti vienam. Kai kurie žmonės mėgaujasi laiku, praleistu vienumoje, ir nesijaučia vieniši. Kita vertus, galima būti žmonių pilname name ar kambaryje ir vis tiek jaustis vienišam. Vienatvė apibrėžiama kaip jausmas, jog neturite prasmingų ar artimų ryšių arba nejaučiate priklausymo bendruomenei. O priklausymo jausmas yra vienas iš pagrindinių žmogaus poreikių.
Yra tam tikrų vienišumo rizikos veiksnių; jiems priskiriamos regos, klausos ir judėjimo problemos, transporto trūkumas, gyvenimas vienam, artimojo mirtis ar išėjimas į pensiją, sergančio artimojo slaugymas bei kalbos barjerai. Vienišumas taip pat siejamas su socialine izoliacija, depresijos simptomais ir nesveika gyvensena (pavyzdžiui, fiziniu pasyvumu) – visa tai susiję su pažintinių funkcijų silpnėjimu.
