Sekite 15min Google
Tyrime, paskelbtame žurnale „Neurology Open Access“, išanalizuoti ilgalaikiai sveikatos duomenys siekiant nustatyti, kaip širdies ir kraujagyslių sistemos būklė vidutiniame amžiuje lemia smegenų veiklą po daugelio dešimtmečių, rašoma „Fox News“.
Šių trijų dažnų kraujagyslių sistemos rizikos veiksnių mažinimas nuo 48 iki 68 metų amžiaus gali gerokai atitolinti protinių gebėjimų silpnėjimą, rodo tyrimai.
„Mūsų išvados rodo, kad žmonės turi aktyviai vengti šių veiksnių vidutiniame amžiuje – tai strategija, skirta išsaugoti smegenų sveikatą daugiau nei dešimtmetį“, – pranešime spaudai teigė dr. Josefas Coreshas, tyrimo vyresnysis tyrėjas ir Optimal Aging Institute NYU Langone įkūrėjas. Jis teigė, kad labai svarbu nustatyti veiksmingus būdus, kaip sustabdyti atminties praradimą, ir pabrėžė, kad maždaug 42 proc. amerikiečių, prognozuojama susidurti su demencija sulaukus 55 metų.
Analizuoti duomenys gauti iš tyrimo „Atherosclerosis Risk in Communities“ (Aterosklerozės rizika bendruomenėse) – tęstinio tyrimo, pradėto 1986 m. Į jį buvo įtraukta daugiau nei 12 000 demencija nesergančių dalyvių, kurių vidutinis amžius siekė 56 metus. Įvertinę dalyvių rūkymo įpročius, kraujospūdžio lygį ir diabeto buvimą, mokslininkai vidutiniškai 26 metus stebėjo jų sveikatos būklės pokyčius.
Stebėjimo laikotarpio pabaigoje demencija išsivystė 3 008 dalyviams, o 5 238 mirė neturėdami pažinimo funkcijų sutrikimų. Tyrimas atskleidė reikšmingą skirtumą, priklausomą nuo sveikatos būklės vidutiniame amžiuje: dalyviai, kuriems nebuvo būdingas nė vienas iš trijų rizikos veiksnių, po pradinių tyrimų vidutiniškai 30 metų gyveno nesirgdami demencija. Tuo tarpu tie, kuriems buvo būdingi visi trys rizikos veiksniai, iki demencijos išsivystymo ar mirties vidutiniškai gyveno vos 17 metų.
Demografinės tendencijos buvo nustatytos pagal lytį ir rasę. Moterų dalyvių kognityvinės sveikatos laikotarpis buvo ilgesnis nei vyrų, nepaisant sveikatos rizikos. Tarp tiriamųjų, kuriems buvo nustatyti visi trys rizikos veiksniai, moterys be demencijos išgyveno vidutiniškai 18,1 metų, palyginti su 16,6 metų vyrai. Baltaodžiai dalyviai, kuriems nustatyti visi trys rizikos veiksniai, vidutiniškai išgyveno 19,6 metų be demencijos, o juodaodžiai dalyviai, kurių sveikatos būklė buvo tokia pati, – vidutiniškai 16,0 metų.
„Šie rezultatai rodo, kad kraujagyslių rizikos sumažinimas gali būti naudingas visoms grupėms, tačiau tam tikroms gyventojų grupėms, pavyzdžiui, juodaodžiams suaugusiesiems, tikslinės prevencijos pastangos gali būti ypač naudingos“, – sakė J.Coreshas, išreikšdamas viltį, kad duomenys paskatins žmones mesti rūkyti ir stebėti širdies ir kraujagyslių sveikatą nuo 40-ies pabaigos.
Autoriai nurodė keletą savo išvadų apribojimų, įskaitant tai, kad stebėjimo pobūdžio tyrimas negali įrodyti tiesioginio priežasties ir pasekmės ryšio. Be to, sveikatos būklė buvo fiksuojama vieno vizito metu, o apie kai kuriuos galimus gyvenimo būdo pokyčius vidutiniame amžiuje nebuvo pranešta.