Miego ir žvynelinės ryšys gali priminti užburtą ratą. Kai oda niežti ar peršti, sunkiau pailsėti. O kai žmogus neišsimiega, organizmas tampa jautresnis stresui ir uždegiminiams procesams.
Nors dažniausiai galvojame apie vakaro rutiną, specialistai atkreipia dėmesį, kad įtakos miegui gali turėti ir tai, ką darome antroje dienos pusėje. Štai keli popietės įpročiai, kurie sergant žvyneline gali pabloginti savijautą naktį, rašo „EatingWell“.
1. Vakaro link stiprėjantis stresas
Stresas daugeliui žmonių nėra tik nemaloni būsena. Sergant žvyneline jis gali būti vienas iš veiksnių, skatinančių paūmėjimus arba stiprinančių simptomus. Kartu ir pati liga kelia įtampą – reikia rūpintis oda, gydymu, stebėti, kas ją dirgina, o paūmėjimai gali paveikti savijautą, miegą ir pasitikėjimą savimi.
Dermatologė Aleta Simmons sako, kad daliai žmonių pats ligos valdymas tampa papildomu streso šaltiniu, todėl įtampa išlieka padidėjusi.
Tai ypač juntama vakare. Dienos pabaigoje susikaupęs nuovargis, darbai, emocijos ar nerimas gali sustiprinti niežėjimą. O kai prasideda vadinamasis niežėjimo ir kasymosi ratas, miegas dar labiau nukenčia.
Todėl sergant žvyneline svarbu neignoruoti popietinio streso. Gali padėti trumpas pasivaikščiojimas, kvėpavimo pratimai, ramesnis perėjimas nuo darbo prie vakaro, telefono atidėjimas ar bent kelios minutės be skubėjimo.
2. Pamirštamas odos drėkinimas
Jei po darbo sportuojate, nusiprausiate po dušu ir skubate toliau, odos drėkinimas gali atrodyti kaip smulkmena. Tačiau sergant žvyneline tai – vienas paprasčiausių būdų sumažinti sausumą, tempimą ir niežėjimą.
Drėkinamosios priemonės padeda sulaikyti vandenį odoje, mažina sausumą ir gali padėti palaikyti odos barjerą. Dermatologė A.Simmons atkreipia dėmesį, kad priemonės su keramidais gali būti naudingos, nes padeda palaikyti ir atkurti apsauginį odos sluoksnį.
Kai oda išsausėja, ji gali labiau niežėti, pleiskanoti, tapti jautresnė. O tai, ypač vakare ir naktį, tiesiogiai atsiliepia miegui.
Specialistai dažnai rekomenduoja odą drėkinti reguliariai – ypač po maudynių ar dušo ir prieš miegą. Žinoma, konkrečias priemones geriausia rinktis pasitarus su dermatologu, ypač jei žvynelinė aktyvi ar gydoma vaistais.
3. Keli alkoholiniai gėrimai po darbo
Taurė vyno ar keli gėrimai po darbo gali atrodyti kaip būdas atsipalaiduoti, tačiau sergant žvyneline alkoholis gali pabloginti situaciją. Jis siejamas su sunkesne ligos eiga, didesne uždegimo reakcija ir silpnesniu atsaku į kai kuriuos gydymo būdus.
Dietologė Samaria Garrett sako, kad žvynelinė yra uždegiminė liga, o alkoholis kai kuriems žmonėms gali veikti tarsi papildomas dirgiklis. Nors kiekvieno žmogaus provokuojantys veiksniai skirtingi, dalis sergančiųjų pastebi, kad po alkoholio oda ar galvos oda tampa jautresnė, labiau sudirgusi, sunkiau valdoma.
Alkoholis gali pakenkti ir miegui. Nors iš pradžių gali atrodyti, kad po jo lengviau užmigti, nakties miegas dažnai tampa paviršutiniškesnis, žmogus dažniau prabunda, prasčiau pailsi. Jei prie to prisideda niežėjimas ar odos diskomfortas, naktis gali būti nerami.
Kas gali padėti?
Sergant žvyneline, geresniam miegui svarbi ne viena stebuklinga priemonė, o keli paprasti, nuoseklūs įpročiai.
Pirmiausia verta susikurti aiškesnę miego rutiną: stengtis eiti miegoti ir keltis panašiu metu, prieš miegą vengti ekranų, pasirūpinti vėsesniu ir ramesniu miegamuoju.
Ne mažiau svarbu laikytis gydytojo paskirto gydymo ir nepalikti niežėjimo „kaip nors praeis“. Jei simptomai trukdo miegoti, verta kreiptis į dermatologą. Jei nemiga užsitęsia, gali prireikti ir miego sutrikimų specialisto pagalbos.
Padėti gali ir platesnis dėmesys gyvenimo būdui: streso valdymas, reguliarus judėjimas, saikingas alkoholio vartojimas arba jo atsisakymas, visavertė mityba.
S.Garrett pabrėžia, kad žvynelinė yra uždegiminė liga, todėl svarbu žiūrėti į bendrą vaizdą: miegą, stresą, fizinį aktyvumą, mitybą ir kasdienę odos priežiūrą.
Parengta pagal „EatingWell“.
