Itin apdorotas maistas yra susijęs su kognityvinių gebėjimų silpnėjimu
Tai ne pirmas kartas, kai mokslininkai daro išvadą, kad itin apdorotas maistas neigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Tyrime, pristatytame 2022 m. Tarptautinėje Alzheimerio asociacijos konferencijoje San Diege, nustatyta, kad jei daugiau nei 20 proc. dienos kalorijų gaunate iš itin apdorotų maisto produktų, gali būti didesnė tikimybė, kad jūsų pažintinės funkcijos pablogės, rašoma „The Healthy“.
Tyrėjai 10 metų vertino daugiau kaip 10 000 Brazilijos vyrų ir moterų. Atlikę tyrimo dalyvių pažinimo testus, mokslininkai padarė išvadą, kad tiek vyrams, tiek moterims, kurie valgė daugiausiai perdirbtų maisto produktų, 28 proc. greičiau blogėjo pažinimo funkcijos ir 25 proc. greičiau blogėjo vykdomosios funkcijos.
Kaip rašo CNN, viena iš tyrimo autorių daktarė Claudia Suemoto pažymėjo, kad Brazilijoje itin apdorotas maistas sudaro 25-30 proc. kalorijų vidutinėje mityboje. Ji taip pat pridūrė, kad šiose Vakarų šalyse itin apdorotų maisto produktų kalorijos sudaro tokius mitybos procentus:
- Jungtinės Amerikos Valstijos: 58 proc.
- Didžioji Britanija: 56,8 proc.
- Kanada: 48 proc.
Tai gali reikšti, kad šių šalių vartotojams gali kilti didesnė pažinimo funkcijų silpnėjimo su amžiumi rizika nei Brazilijoje.
Kas yra itin perdirbti maisto produktai?
Paprastai itin apdoroti maisto produktai yra supakuoti ir kartais laikomi ant lentynų, pavyzdžiui, tai gali būti sausainiai, pyragaičiai ir sūrūs užkandžiai. Šaldytuose patiekaluose, gaiviuosiuose gėrimuose, dešrainiuose ir mėsos užkandžiuose taip pat yra ilgas cheminių sudedamųjų dalių sąrašas. Greitasis maistas taip pat laikomas itin perdirbtu, atsižvelgiant į tai, kaip šie maisto produktai gaminami naudojant priedus ir kitus ingredientus.
Kodėl itin apdorotas maistas veikia jūsų smegenų sveikatą?
Šis tyrimas nėra pirmasis, kuriame įžvelgiamas itin apdoroto maisto ir pažinimo funkcijų silpnėjimo ryšys. Žurnale „The Journals of Gerontology“ paskelbtame tyrime padaryta išvada, kad itin apdorotos mėsos, aliejų ir užtepėlių vartojimas buvo susijęs su vyresnio amžiaus suaugusiųjų, sergančių 2 tipo diabetu, kognityvinių funkcijų pablogėjimu.
Kitame žurnale „Nutrition“ paskelbtame tyrime nustatyta, kad itin apdorotas maistas gali neigiamai paveikti žarnyno mikrobiotą, o tai gali paskatinti neurodegeneracinių ligų vystymąsi. Be to, tyrime taip pat pažymima, kad mityba, kurioje yra daugiau riebalų ir paprastųjų angliavandenių, siejama su neurouždegimu ir kognityvinių funkcijų pablogėjimu.
Deja, smegenys nėra vienintelė kūno dalis, kurią veikia itin perdirbtas maistas. Tyrimai rodo, kad dėl didelio kalorijų kiekio, gaunamo vartojant itin apdorotą maistą, susilpnėja rankų ir (arba) raumenų jėga, padidėja širdies ir kraujagyslių bei išeminės širdies ligos, smegenų kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir mirtingumo dėl visų priežasčių rizika.
Apibendrinant galima pasakyti, kad reikėtų siekti, kad itin apdorotas maistas nesudarytų daugiau kaip 20 proc. jūsų suvartojamų kalorijų (pvz., jeigu suvartojate 2 000 kalorijų per dieną – apdorotas maistas neturėtų sudaryti daugiau kaip 400 kcal).
