Sekite 15min Google
Vaistininkė Kristina Šnirpūnienė paaiškina, kad knarkimas atsiranda susiaurėjus viršutiniams kvėpavimo takams. Vaikas tuomet ima kvėpuoti pro burną, o miegant vibruojant minkštiesiems burnos ir gerklės audiniams atsiranda knarkimo garsas, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
„Dalis kūdikių ir mažų vaikų naktį gali kvėpuoti garsiau ar kartkartėmis suknarkti, ir tai nebūtinai yra ligos požymis. Kartais nosis užgula ir dėl pernelyg sauso oro. Tačiau jei knarkimas garsus, trikdo vaiko miegą, o ypač jei atsiranda trumpų kvėpavimo sustojimų, tai jau gali būti ligos simptomas“, – pažymi ji.
Kai knarkimas prasideda kartu su sloga
Viena dažniausių laikinai atsiradusio knarkimo priežasčių – sloga. Paburkus nosies gleivinei vaikui tampa sunkiau kvėpuoti pro nosį, todėl miegodamas jis pradeda kvėpuoti pro burną. Nosies užgulimui praėjus, paprastai išnyksta ir knarkimas.
„Slogos pradžioje vakare galima praplauti vaiko nosį jūros vandeniu. Nuo dvejų metų gali būti naudojami lašai su ksilometazolinu, kurie padeda sumažinti nosies užgulimą, tačiau juos reikėtų vartoti ne ilgiau kaip 5–7 dienas. Jaunesniems vaikams nosies paburkimui mažinti rekomenduojamas jūros vanduo arba gydytojo paskirti specialiai pagaminti nosies lašai. Prieš miegą taip pat galima atlikti inhaliacijas 0,9 proc. natrio chlorido tirpalu“, – aiškina vaistininkė.
Dieną kvėpuoja laisvai, o naktį nosis užgula?
Jei dieną vaikas pro nosį kvėpuoja gerai, tačiau atsigulus ji nuolat užgula, anot K. Šnirpūnienės, viena iš galimų priežasčių gali būti alergija. Tokiu atveju svarbu išsiaiškinti, kas ją sukelia.
„Jei alerginis nosies užgulimas pasireiškia daugiausia naktį, priežastis gali būti dulkių erkutės, gyvenančios patalynėje, čiužiniuose, minkštuose balduose ar žaisluose. Alerginį rinitą taip pat gali sukelti gyvūnų plaukai ir pleiskanos, namuose esantis pelėsis ar kiti alergenai. Įtariant alergiją reikėtų kreiptis į alergologą“, – teigia ji.
Išvešėję adenoidai – laukti, kol vaikas „išaugs“?
Kita dažna vaikų knarkimo priežastis – išvešėję adenoidai. Tai nosiaryklėje esančios limfoidinio audinio sankaupos, atliekančios svarbų vaidmenį vaiko imuninėje sistemoje. Tačiau dėl dažnų infekcijų ar alergenų poveikio jie gali padidėti ir tapti mechanine kliūtimi kvėpavimo takuose.
„Tėvai kartais klausia, ar išvešėjusių adenoidų geriau neoperuoti ir palaukti, kol vaikas problemą „išaugs“. Jei jis nuolat kvėpuoja pro burną, prasta miego kokybė jau atsiliepia elgesiui dieną, kartojasi sinusitai ar ausų uždegimai, pradeda silpnėti klausa, rekomenduoju nedelsti ir su gydytoju aptarti chirurginį gydymą“, – sako K. Šnirpūnienė.
Jei adenoidai padidėję nedaug, pasak jos, gali būti skiriami nosies lašai, antihistamininiai vaistai, kvėpavimo pratimai ir imunitetą stiprinančios priemonės. Sulaukus maždaug 7–10 metų adenoidai pradeda mažėti ir dažniausiai, nors ne visada, paauglystėje išnyksta.
Priežasties gali tekti ieškoti ir virškinimo sistemoje
Knarkimas ne visada prasideda nuo nosies – prie adenoidų išvešėjimo gali prisidėti ir refliuksas. Vaikui gulint skrandžio rūgštis gali pasiekti gerklas, dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ir ilgainiui prisidėti prie lėtinio uždegimo.
„Kai tėvai prašo priemonių lėtiniam vaiko tonzilitui gydyti, visada paklausiu, ar jis neturi virškinimo problemų, blogo kvapo iš burnos, pilvo skausmo. Tai gali suteikti papildomų užuominų ieškant negalavimų priežasties“, – atkreipia dėmesį vaistininkė.
Ji priduria, kad knarkimas gali lydėti ir kitas būkles, pavyzdžiui, antsvorį, iškrypusią nosies pertvarą ar skydliaukės ligas. Todėl kai vaikas nesloguoja, o knarkimo priežastis nėra aiški, verta pasikonsultuoti su pediatru.
Knarkimo pasekmės jaučiamos ir dieną
Nuolatinis kvėpavimas pro burną svarbus ne vien dėl miego kokybės. Tokiu atveju nosis nebeatlieka savo apsauginių funkcijų – nepakankamai sušildo ir sudrėkina įkvepiamą orą bei sulaiko teršalus ir mikrobus. Ilgainiui gali didėti dantų ėduonies ir netaisyklingo sąkandžio rizika.
„Ypač svarbu atkreipti dėmesį, jei knarkimą lydi miego apnėja – trumpi kvėpavimo sustojimai. Tuomet miego metu organizmas gauna nepakankamai deguonies, o dieną vaikas gali būti irzlesnis, jam gali būti sunkiau susikaupti. Ilgainiui tai gali turėti įtakos ir jo raidai. Todėl jei knarkimas nėra susijęs su sloga, reikėtų išsiaiškinti, kas trukdo vaikui laisvai kvėpuoti pro nosį“, – pabrėžia K. Šnirpūnienė.
