Kada verta sunerimti ir kreiptis į specialistą? Plačiau apie tai pranešime žiniasklaidai pasakoja „Altamedica“ klinikų tinklo gydytojas otorinolaringologas Matas Gusarovas.
Nuo natūralios reakcijos iki varginančių simptomų
Adenoidų padidėjimas dažniausiai pasireiškia 2–7 metų vaikams. Šiame amžiuje vaikai pradeda lankyti darželį ar mokyklą, daugiau bendrauja tarpusavyje, todėl dažniau susiduria su virusais ir bakterijomis. Vaiko organizmui kovojant su infekcija, adenoidai padidėja, o pasveikus – sumažėja. Tai natūrali organizmo reakcija į ligą.
„Vis dėlto kartais, net ir vaikui visiškai pasveikus, adenoidai gali išlikti padidėję“, – aiškina gydytojas otorinolaringologas M.Gusarovas.
Ilgalaikį adenoidų padidėjimą gali paskatinti pasikartojančios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos, alerginis rinitas, lėtinis uždegimas, taip pat manoma, kad įtakos gali turėti ir neracionalus antibiotikų vartojimas, mitybos ir gyvenimo būdo veiksniai.
Tokiu atveju vaiką gali varginti pasikartojantys arba nuolatiniai simptomai: nosies užgulimas, ausų uždegimai, suprastėjusi klausa, kvėpavimas per burną, knarkimas arba garsus kvėpavimas naktį, miego apnėjos epizodai, rytinis nuovargis, mieguistumas dieną.
Kada adenoidų padidėjimas gali pakenkti sveikatai?
Nors ligos metu adenoidai gali padidėti natūraliai, ilgalaikis jų padidėjimas neturėtų būti laikomas norma. Sunerimti vertėtų tada, kai simptomai ima trikdyti vaiko savijautą ir sveikatą.
Jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną, jo miegas tampa mažiau kokybiškas, organizmas prasčiau pailsi, o tai gali paveikti elgesį ir dėmesio koncentraciją. Be to, ilgalaikis kvėpavimas per burną gali turėti įtakos veido bei žandikaulio formavimuisi, sąkandžiui, burnos gleivinės sausėjimui.
Padidėję adenoidai taip pat gali trukdyti vidurinės ausies ventiliacijai. Dėl to už būgnelio gali kauptis skystis, kartotis ausų uždegimai, suprastėti klausa. Mažiems vaikams tai ypač svarbu, nes gera klausa reikalinga sklandžiai kalbos raidai ir mokymuisi.
Kaip gydomi padidėję adenoidai?
Padidėjusių adenoidų gydymas priklauso nuo simptomų pasikartojimo dažnio ir to, kaip stipriai adenoidai veikia vaiko gyvenimo kokybę.
Lengvesniais atvejais gali būti taikomas konservatyvus gydymas: nosies gleivinės priežiūra, į nosį purškiami hormonai, alergijos kontrolė, aplinkos veiksnių korekcija, tinkamas ūminių infekcijų gydymas. Jei nustatoma alergija, svarbu sumažinti alergenų poveikį ir parinkti tinkamą gydymą. Taip pat būtina pasirūpinti švariu, tinkamos drėgmės namų oru.
Chirurginis gydymas svarstomas tada, kai išbandytos visos konservatyvios gydymo priemonės, tačiau vaikas vis tiek patiria reikšmingus simptomus: knarkimą, kvėpavimo pauzes miego metu, pasikartojančius ausų uždegimus ar klausos suprastėjimą.
„Operacija nėra pirmas ir vienintelis sprendimas visiems vaikams. Kiekvienas atvejis vertinamas individualiai. Svarbiausia – ne vien adenoidų dydis, o tai, kokią įtaką jie daro vaiko sveikatai“, – akcentuoja M.Gusarovas.
Kreiptis į gydytoją ar laukti, kol vaikas išaugs?
Nemaža dalis tėvų tikisi, kad vaikui augant adenoidai savaime sumažės. Iš tiesų, adenoidinis audinys laikui bėgant, ypač artėjant paauglystei, dažniausiai ima mažėti. Tačiau tai nereiškia, kad visais atvejais galima laukti.
Jeigu adenoidai nesukelia reikšmingų simptomų, pakanka stebėti. Tačiau jei vaikas nuolat kvėpuoja per burną, knarkia, blogai miega ar dažnai serga ausų uždegimu, laukti nereikėtų. Tokiais atvejais svarbu pasikonsultuoti su gydytoju otorinolaringologu.
Pasak M.Gusarovo, laiku kreipiantis į specialistą galima tiksliai įvertinti simptomų priežastis, parinkti tinkamą gydymą ir padėti vaikui geriau jaustis.