Reguliarus judėjimas prailgina gyvenimą – tai neabejotina. Tačiau iki šiol nebuvo aišku, ar sveikiau yra daug trumpų pasivaikščiojimų, ar keli ilgesni. Didelio masto tyrimas, atliktas Australijoje ir Ispanijoje, pateikė naujų įžvalgų.
Saugo širdį ir kraujotakos sistemą
Tyrimas, paskelbtas žurnale „Annals of Internal Medicine“, analizavo daugiau nei 33 000 suaugusiųjų nuo 40 iki 79 metų amžiaus duomenis. Jis parodė, kad žmonės, kurie kasdien pasirinkdavo ilgesnius, nenutrūkstamuss pasivaikščiojimus, per aštuonerius metus turėjo žymiai mažesnę širdies smūgio, insulto ar priešlaikinės mirties riziką. Pasak laikraščio „Kurier“, rizika šioje grupėje sumažėjo iki maždaug keturių procentų, lyginant su 13 procentų rodikliu žmonėms, kurie vaikščiojo trumpesnius atstumus.
Poveikis buvo ypač ryškus žmonėms, kurie anksčiau buvo sėslūs. Tie, kurie per dieną nueidavo mažiau nei 5000 žingsnių, galėjo perpus sumažinti savo ligų riziką reguliariai vaikščiodami šiek tiek ilgiau. Vos vieno ar dviejų 10-15 minučių trukmės ėjimų pakako, kad būtų pasiekta pastebimų pokyčių.
Nuoseklumas yra svarbesnis nei žingsnių skaičius
„Panašu, kad geriau kaupti žingsnius per ilgesnį laiko tarpą“, – teigė tyrimui vadovavęs Borja del Pozo Cruz iš Madrido Europos universiteto. Organizmui reikia tam tikro laiko, kad pajustų teigiamą poveikį širdies ritmui, kraujotakai ir medžiagų apykaitai.
Kardiologas Robertas Gersztenas iš „Beth Israel Deaconess“ medicinos centro Bostone taip pat paaiškino, kad nuolatinis judėjimas suteikia širdies ir kraujagyslių sistemai daugiau laiko prisitaikyti. Rezultatai rodo koreliaciją, o ne tiesioginį įrodymą.
Tačiau tyrėjai mato aiškių požymių: ilgesni pasivaikščiojimai – net ir vidutiniu tempu – daugeliui žmonių gali būti paprasta ir veiksminga prevencinės sveikatos priežiūros forma. Ne tik pasivaikščiojimo trukmė gali daug pasakyti apie sveikatą ir savijautą – tai, kaip judame jo metu, taip pat daug pasako apie mūsų vidinę būseną.
Rankos už nugaros – ką reiškia šis gestas?
Žmonės, kurie eidami suneria rankas už nugaros, atrodo ramūs ir susikaupę. Pasak psichologų, ši poza gali rodyti susikaupimą ir vidinę pusiausvyrą, nes rankos dingsta iš akių, leisdamos smegenims geriau susikaupti ties mintimis ir jausmais.
Platforma „Le Ravi“ praneša, kad daugelis žmonių šią pozą priima intuityviai – pavyzdžiui, mokytojai, tyrėjai arba žmonės, kurie mąsto eidami. Tai signalizuoja apie ramybę ir padeda išvalyti mintis. T
