Pasak Pietų Kalifornijos universiteto senėjimo ir biologijos mokslų tyrėjo daktaro Valterio Longo, dažniausias ilgaamžių šimtamečių vakarienės įprotis yra „lengva ir ankstyva vakarienė“, praneša „Daily Mail“.
Taip yra todėl, kad dėl didesnės porcijos maisto valgymo vakare organizmui gali būti sunkiau įsisavinti maistą, todėl padidėja sveikatos problemų, o tarp jų ir aukšto kraujospūdžio ir cholesterolio kiekio kraujyje, rizika, sakė jis.
Taip pat turėtumėte stengtis valgyti pakankamai anksti, palikdami 12 valandų tarpą tarp vakarienės ir kitos dienos pusryčių.
Tyrimai jau seniai rodo, kad ilgaamžiškumui įtakos gali turėti ne tik tai, ką valgote, bet ir tai, kada valgote. Viename tyrime, paskelbtame 2022 m., teigiama, kad visas maistas turėtų būti valgomas per 12 valandų, kad organizmas galėtų efektyviai paversti kalorijas energija.
Ankštinės daržovės, riešutai, alyvuogių aliejus, neskaldyti grūdai ir daržovės sudarė pagrindinę tyrimo mitybos plano, pavadinto „ilgaamžiškumo dieta“, dalį.
Mokslininkai teigia, kad jis suaktyvina autofagiją – procesą, kurio metu suardomos ir perdirbamos senos ar pažeistos ląstelės dalys, o tai padeda sulėtinti senėjimą.
Žurnalui „GQ Magazine“ daktaras V. Longo, kuris sukūrė garsiąją 5:2 dietą, sakė, kad svarbiausia yra suvalgyti vakarienę likus trims valandoms iki miego.
Per vėlai valgant gali sutrikti cirkadiniai ritmai, kurie reguliuoja mūsų organizmo perėjimą iš dienos į naktį ir atgal.
„Jei vakarieniaujate gausiau, gerai miegate, jūsų cholesterolio ir kraujospūdžio rodikliai yra geri, tuomet viskas gerai, – sakė daktaras V.Longo. – Bet jei blogai miegate ir turite sveikatos problemų, galbūt reikėtų pradėti valgyti gausesnius pusryčius ir pietus, o vakarienei rinktis mažesnę porciją“.
Praėjusiais metais atlikti tyrimai parodė, kad iki 2050 m. vidutinė gyvenimo trukmė visame pasaulyje pailgės beveik penkeriais metais: prognozuojama, kad vidutinis vyras gyvens 76, o moteris – 80 metų.
2050 m. vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pasaulyje pailgės maždaug iki 78,1 metų, t. y. 4,5 metų, taip pat nustatyta „The Lancet Public Health“ tyrime.
Tuo metu ekspertai teigė, kad šią tendenciją daugiausia lėmė visuomenės sveikatos priemonės, kuriomis buvo užkirstas kelias tokioms ligoms kaip širdies ir kraujagyslių ligos, mitybos ligos, motinos ir naujagimio infekcijos ir pagerintas išgyvenamumas.
Komentatoriai taip pat teigė, kad šie skaičiai suteikia „didžiulę galimybę“ „užbėgti už akių didėjantiems medžiagų apykaitos ir mitybos rizikos veiksniams“, tokiems kaip aukštas kraujospūdis ir KMI.
Fizinis aktyvumas, tikėjimas, meilė, draugystė ir tikslo suvokimas sudaro vadinamųjų „mėlynųjų zonų“, t. y. pasaulio regionų, kuriuose žmonės paprastai gyvena iki 100 metų ir ilgiau, pagrindą.
Įrodyta, kad aktyvaus gyvenimo būdo palaikymas, net ir kasdienis vaikščiojimas po miestą, pagerina ilgaamžiškumą. Draugystė taip pat turi teigiamą poveikį žmogaus gyvenimo trukmei, o tyrimai nuolat rodo, kad vienatvė yra toksiška.
