Pusė Lietuvos gyventojų turėtų susirūpinti dėl savo svorio
„Per pastaruosius keturiolika metų 18 metų ir vyresnių vyrų vidutinis kūno masės indeksas (KMI) padidėjo nuo 25,7 kg/m2 2005 metais iki 26,4 kg/m2 2019 metais, moterų atitinkamai – nuo 25,7 kg/m2 iki 26,3 kg/m2. Suaugusių Lietuvos gyventojų vidutinės KMI reikšmės, palyginti su Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojamomis, išlieka per didelės. Eurostat duomenimis 2022 metais 59,4 proc. Lietuvos gyventojų turėjo per didelį svorį, iš jų sirgo nutukimu – 20,6 proc“, – skaičiais grėsmingą situaciją iliustruoja doc. dr. Auksė Domeikienė, Lietuvos nutukimo asociacijos prezidentė, LSMU Visuomenės sveikatos fakulteto Profilaktinės medicinos katedros vedėja.
Pasak jos, kalbant apie nutukimo problematiką, būtina atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus. Pirmiausia – nutukimas yra liga, o ne valios trūkumas ar apsileidimas. Antra – šią ligą lemia daugybė veiksnių, tarp kurių – ir genetika, ir gyvenimo būdas, stresas, netinkama mityba, aplinka. Trečia – tai toli gražu nėra tik estetinė problema, bet sunki lėtinė, progresuojanti ir recidyvuojanti liga, sukelianti daugiau kaip 200 kitų ligų (širdies ir kraujagyslių ligas, diabetą, onkologinius susirgimus, psichologines problemas ir t. t.).
Nutukimu serga vis daugiau jaunesnio amžiaus žmonių, tad medikai atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų nutukimo aspektą – jo įtaką vaisingumui.
Pasekmės – pablogėjusi reprodukcinė sveikata
„Nutukimo atveju reikėtų bendrai kalbėti apie sutrikusios medžiagų apykaitos pasekmes – metabolinį sindromą – jis po truputį išbalansuoja visą organizmą ir lemia daugelio ligų išsivystymą. Be nuolat mano kolegų endokrinologų vardijamų antro tipo cukrinio diabeto, skydliaukės funkcijos sutrikimų, dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad beveik pusė (tai priklauso ir nuo amžiaus) nutukimu sergančių vyrų patiria lytinės funkcijos sutrikimų.
Hipogonadizmas (lytinių hormonų nepakankamumas), įvairių šaltinių duomenimis, nustatomas nuo 30 iki 60 proc. nutukimu sergančių vyrų“, – akcentuoja iki šiol mažai minimą problemą prof. dr. Jonas Čeponis, LSMUL Kauno klinikų gydytojas endokrinologas.
To priežastis – riebalinis audinys, kuris yra biologiškai aktyvus, veikia kaip endokrininė liauka ir išskiria įvairių hormonų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Visa tai išbalansuoja medžiagų apykaitą, skatina organizmo atsparumą insulinui ir lėtinį uždegimą.
Kita šio proceso pasekmė – riebaliniame audinyje testosteronas paverčiamas moterišku hormonu estrogenu, o esant riebalinio audinio pertekliui, vyro organizme sutrinka hormonų pusiausvyra. Šis pokytis žaloja visas organų sistemas , tuo pačiu – ir reprodukcinę sveikatą. Vyrui silpnėja lytinis potraukis, prastėja spermos kokybė, atsiranda erekcijos sutrikimų.
Visi šie dalykai mažina pasitenkinimą lytiniu gyvenimu, apskritai – gyvenimu. Didėja nuovargis, mažėja bendras energijos lygis, krenta motyvacija, atsiranda depresinių minčių. Dar daugiau – nutukimas gali tiesiogiai sąlygoti erekcijos sutrikimus net ir nepriklausomai nuo hormonų kiekio kraujyje.
„Vyrai dažnai nenori apie tai kalbėti, tačiau nutylėti ir nesprendžiami sutrikimai perspėja apie gresiančias didesnes problemas. Pavyzdžiui, erekcijos sutrikimai signalizuoja apie pažeistas kraujagysles, apie sutrikusią reguliaciją. Jei nebus imtasi priemonių, po kokių penkerių metų mes jau diagnozuojame širdies ir kraujagyslių ligas“, – perspėja prof. dr. J. Čeponis.
Todėl kai šeima ilgai negali susilaukti vaikų, derėtų atkreipti dėmesį ir į sutuoktinių svorį kaip galimą veiksnį. Juo labiau, kad nutukimas turi įtakos ir moterų vaisingumui.
„Šiais laikais vis dažniau susiduriame su situacija, kai nevaisingumo priežastimi yra ne vieno iš partnerių liga, bet abiejų, nors ir santykinai nedideli sveikatos sutrikimai. Ypač jei jie dar yra vyresnio amžiaus, nes daugelis porų dabar neskuba tapti tėvais. Įvertinus visus šiuos faktorius akivaizdu, kad jų galimybės sūpuoti savą atžalą gerokai sumažėjusios“, – atkreipia dėmesį į daugelio dar ignoruojamą nevaisingumo aspektą gydytojas endokrinologas.
Sunkiau pastoti ir didesnė nėštumo komplikacijų rizika
Nutukimas turi didelės neigiamos įtakos ir moterų reprodukcinei sveikatai.
„Perteklinis riebalinis audinys veikia insulino reguliavimą, o tai sutrikdo folikulų brendimą ir ovuliaciją. Mėnesinių reguliarumas nebūtinai reiškia normalią ovuliaciją. Nutukimu sergančios moterys gali turėti anovuliacinius ciklus, net jei mėnesinės atrodo įprastos“, – sako doc. dr. Daiva Bartkevičienė, VUL Santaros klinikų gydytoja akušerė ginekologė.
Pasak pašnekovės, kalbant apie moterų nevaisingumą raktinis veiksnys – insulino rezistencija. Ji skatina per didelę insulino gamybą, o tai slopina lytinius hormonus reguliuojančias sistemas. Dėl to kiaušidės ima gaminti daugiau androgenų (testosterono), kas gali sukelti hiperandrogenizmo simptomus, tokius kaip perteklinis plaukuotumas, aknė ir plaukų slinkimas. Kitas žingsnis – slopinama ovuliacija ir dėl to didėja nevaisingumo rizika. Visi šie procesai dar labiau didina riebalų kaupimąsi, ir taip užsisuka uždaras ciklas tarp nutukimo ir hormonų disbalanso.
„Viena dažniausių endokrininių ligų vaisingo amžiaus moterims – policistinių kiaušidžių sindromas (PKS), o nutukimas dar labiau apsunkina šios būklės eigą. Apie 50–80 proc. PKS sergančių moterų turi antsvorio ar yra nutukusios. PKS sukelia hormonų disbalansą, kuris skatina riebalų kaupimąsi, ypač pilvo srityje (visceralinis nutukimas), o pastarasis apsunkina PKS simptomus. Taip, PKS nėra tik nutukimu sergančių moterų liga, tačiau toms, kurios turi antsvorio, PKS simptomai būna ryškesni, o svorio mažinimas gali pagerinti hormonų pusiausvyrą“, – pasakoja gydytoja akušerė ginekologė.
Negana to, kad nutukimu sergančioms moterims kur kas sunkiau pastoti, joms gresia ir daugiau nėštumo komplikacijų. Pavyzdžiui, jos turi didesnę riziką susirgti nėščiųjų diabetu, kuris gali sukelti problemų tiek motinai, tiek kūdikiui. Aukštas kraujospūdis ir baltymų buvimas šlapime taip pat dažniau pasireiškia nutukusioms nėščiosioms. Nutukimas padidina nėštumo ir gimdymo komplikacijų riziką, dėl to dažniau atliekamas Cezario pjūvis.
Pagrindinis gydymas – svorio mažinimas
Pašnekovai atkreipia dėmesį, kad neretai turintys antsvorio ar jau nutukimu sergantys žmonės jaučiasi tarsi patekę į užburtą ratą – didesnis svoris apsunkina fizinį aktyvumą, norisi daugiau laiko leisti namuose ant sofos, neretai – dar ir užkandžiaujant. Taip leidžiant laisvalaikį vakare sunku užmigti, o vėlai einant miegoti dar norisi praverti šaldytuvo dureles. Ir antsvoris netrunka virsti nutukimu.
Daugelį straipsnyje aptartų ligų ir sveikatos problemų sprendimo būdas labai paprastas – nutukimo gydymas. Žinoma, lengviausia būtų pasakyti, kad reikia laiku imtis gyvensenos priemonių ir užkirsti kelią nutukimo išsivystymui, tačiau dažnai susirūpinama tik atsiradus sveikatos problemų. Svarbu suprasti, kad net ir tada yra būdų išspręsti problemą, jei tai neatidėliojama per ilgai.
„Netekus 5–10 proc. kūno svorio, galima atkurti ovuliaciją ir pagerinti vaisingumą, sumažinti insulino lygį ir hormonų disbalansą, palengvinti hiperandrogenizmo simptomus“, – vardija doc. dr. D. Bartkevičienė.
„Svorio mažinimas – bene svarbiausia priemonė nutukimu sergančių ar antsvorį turinčių žmonių sveikatos problemoms spręsti. Šiandien turime geras kompleksines gydymo priemones, tarp jų – vaistus, esant reikalui – net ir chirurgines intervencijas. Taikant tinkamą priemonių derinį (vien vaistais ar tik operacija problemos neišspręsime), galime efektyviai padėti, o šio gydymo naudos įrodymų jau turime ne tik paciento, bet ir visos valstybės lygiu“, – įsitikinęs prof. dr. J. Čeponis.
Visi kalbinti medikai įsitikinę – nutukimas yra kompleksinė liga, tad ir jos profilaktikai, ir gydymui turi būti suburta skirtingų sričių specialistų komanda, dirbanti pagal vieną aiškų algoritmą, tokį kaip gydymo tvarkos aprašas. Iki šiol kovojant su nutukimu daugiausia dėmesio skiriama visuomenės informavimui apie sveiką gyvenimo būdą, sveiką mitybą, fizinį aktyvumą. Tačiau vien šios priemonės nemažina nutukimo paplitimo.
„PSO ir gydytojai pripažįsta, kad nutukimas yra lėtinė progresuojanti liga, kuriai reikalinga prevencija, savalaikė diagnostika, tinkamas gydymas ir ilgalaikė priežiūra. Nutukimas yra kompleksinė problema, kuriai spręsti nepakanka atskirų iniciatyvų, todėl siūlome suvienyti sveikatos priežiūros ir visuomenės sveikatos specialistų, sveikatos politikų, įvairių sričių profesionalų bei visuomenės narių jėgas ir sukurti nacionalinę kovos su nutukimu strategiją“, – apibendrina situaciją doc. dr. A. Domeikienė.
Ir spręsti ją būtina nedelsiant. Nes įvertinus, kad sparčiai daugėja nutukimu sergančių ir antsvorio turinčių vaikų, ateities perspektyvos darosi dar liūdnesnės. Juk didelė tikimybė, kad jie ir suaugę kentės nuo šių bėdų ir jiems grės visi straipsnyje minėti reprodukcinės sveikatos sutrikimai. Grėsmingas ratas suksis toliau, o mes netolimoje ateityje galime susidurti su dar skaudesniais demografiniais iššūkiais.
