Sekite 15min Google
Išanalizavo 35 tyrimus
Naujoje sisteminėje apžvalgoje mokslininkai įvertino 35 tyrimus, atliktus 2009–2024 metais. Juose nagrinėta, kaip sulforafanas gali veikti epigenetinius procesus, susijusius su vėžio vystymusi.
Epigenetika apima procesus, lemiančius, kurie genai organizme yra aktyvūs, o kurie – tarsi „išjungiami“. Pats DNR kodas dėl to nepasikeičia, tačiau gali keistis genų veikla.
Onkologinės mitybos specialistė Krystle Zuniga aiškino, kad sulforafanas gali paveikti fermentus, dalyvaujančius reguliuojant genų aktyvumą. Dėl to teoriškai gali būti veikiamas ląstelių dauginimasis, pažeistos DNR taisymas ir ląstelių žūtis.
Tačiau į apžvalgą buvo įtraukti labai skirtingi tyrimai – nuo bandymų su ląstelėmis ir gyvūnais iki tyrimų, kuriuose naudoti brokolių daigai, išgrynintas sulforafanas ar jo deriniai su kitomis medžiagomis. Todėl kol kas neįmanoma pasakyti, kiek ir kaip dažnai brokolių reikėtų valgyti siekiant galimo poveikio vėžio rizikai.
Medžiaga susidaro daržovę pjaustant ir kramtant
Sulforafanas yra natūralus augalinis junginys, susidarantis pjaustant, traiškant ar kramtant kryžmažiedes daržoves.
Brokoliuose, Briuselio kopūstuose, kopūstuose ir žiediniuose kopūstuose natūraliai yra gliukorafanino. Pažeidus augalo audinius, jis reaguoja su fermentu mirozinaze ir susidaro sulforafanas.
Mokslininkai domisi, ar ši medžiaga gali suaktyvinti fermentus, padedančius pašalinti kenksmingus junginius, ir paveikti genus, kontroliuojančius ląstelių augimą bei žūtį.
Kai kuriais laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad vėžinėse ląstelėse gali būti „nutildomi“ genai, kurie įprastai slopina navikų augimą. Manoma, kad sulforafanas gali paveikti šiuos procesus ir padėti apsauginiams genams vėl tapti aktyviems.
Vis dėlto specialistė K.Zuniga ragina nesakyti, kad brokoliai „kovoja su vėžiu“.
„Tiksliau būtų teigti, kad brokoliuose yra maistinių ir biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali palaikyti organizmo apsaugą nuo procesų, susijusių su vėžio vystymusi“, – paaiškino ji.
Ar svarbu, kaip brokoliai paruošti?
Pasak mitybos specialistų, siekiant išsaugoti daugiau sulforafano susidarymui reikalingo fermento, brokolius geriau apdoroti švelniai.
Mirozinazė yra jautri aukštai temperatūrai, todėl trumpai garinti brokoliai gali išsaugoti daugiau šio fermento nei ilgai verdamos ar aukštoje temperatūroje kepamos daržovės.
Tačiau ir žali, kepti, troškinti, mikrobangų krosnelėje ar garuose ruošti bei šaldyti brokoliai išlieka skaidulų, vitaminų ir mineralų šaltiniu.
Šaldyti brokoliai gali sudaryti mažiau sulforafano, nes prieš užšaldant jie paprastai trumpai nuplikomi aukšta temperatūra. Specialistės teigimu, į paruoštus šaldytus brokolius įbėrus garstyčių miltelių arba įdėjus šviežių ridikėlių, gali būti paskatintas sulforafano susidarymas.
Vieno „stebuklingo“ produkto nėra
Nėra nustatyto brokolių kiekio, kuris būtų įrodytas kaip apsaugantis nuo vėžio. Nors viename tyrime galima nauda pastebėta brokolių valgiusiems vieną ar du kartus per savaitę, tai nėra gydomoji dozė ar garantija, kad žmogus nesusirgs.
„Bendras mitybos modelis ir įvairių daržovių vartojimas yra svarbesni nei dėmesio sutelkimas į vieną supermaistą“, – pabrėžė K.Zuniga.
Be brokolių, gliukorafanino, iš kurio gali susidaryti sulforafanas, turi Briuselio ir įprasti kopūstai, žiediniai kopūstai, lapiniai kopūstai bei kitos kryžmažiedės daržovės.
Specialistai rekomenduoja rinktis pačias daržoves, o ne bandyti gauti vieną išgrynintą medžiagą iš papildų. Brokoliuose esančios skaidulos, fitocheminės medžiagos ir mikroelementai organizmą veikia kartu.
Kam reikėtų būti atsargesniems?
Dauguma žmonių brokolius gali valgyti reguliariai. Tačiau juose gausu vitamino K, dalyvaujančio kraujo krešėjimo procesuose.
Kraują skystinančius vaistus vartojantiems žmonėms patariama staiga smarkiai nedidinti ir nemažinti brokolių bei kitų vitamino K turinčių produktų kiekio.
Brokoliai taip pat gali sukelti dujų kaupimąsi ir pilvo pūtimą, ypač jautresnę virškinimo sistemą turintiems žmonėms. Tokiu atveju gali padėti mažesnės porcijos ir gerai termiškai apdorotos daržovės.
