Sekite 15min Google
Persikuose yra natūralaus cukraus ir kitų angliavandenių. Virškinimo metu jie suskaidomi į gliukozę, kuri patenka į kraują ir padidina cukraus kiekį.
Šis poveikis priklauso nuo suvalgytų angliavandenių kiekio. Didelis persikas arba keli vienu metu suvalgyti vaisiai cukraus kiekį kraujyje gali padidinti labiau nei nedidelė porcija, rašo „Health“.
Tačiau visas persikas turi ir skaidulų. Jos lėtina angliavandenių virškinimą bei pasisavinimą, todėl gliukozė į kraują patenka palaipsniui. Dėl šios priežasties suvalgytas persikas organizmą veikia kitaip nei panašų cukraus kiekį turinčios sultys, kuriose beveik nėra skaidulų.
Reakcija į tą patį produktą gali skirtis. Jai įtakos turi fizinis aktyvumas, vartojami vaistai, su persiku valgomi kiti produktai ir individuali organizmo reakcija.
Švieži, konservuoti ar sulčių pavidalu?
Palankiausias pasirinkimas siekiant išvengti staigaus cukraus kiekio padidėjimo – šviežias, neluptas persikas. Jame esančios skaidulos padeda sulėtinti angliavandenių pasisavinimą.
Konservuotų persikų taip pat nebūtina atsisakyti, tačiau svarbu perskaityti etiketę. Geriau rinktis vaisius, konservuotus vandenyje arba savo sultyse, o ne saldžiame sirupe. Sirupas suteikia papildomo cukraus, todėl toks užkandis gliukozės kiekį gali padidinti labiau.
Šaldyti persikai taip pat gali būti vertingas pasirinkimas, ypač pasibaigus šviežių vaisių sezonui. Paprastai jie užšaldomi netrukus po derliaus nuėmimo, todėl išsaugo nemažai maistinių medžiagų. Vis dėlto reikėtų rinktis produktą be pridėtinio cukraus. Nuluptuose šaldytuose persikuose gali būti mažiau skaidulų.
Mažiausiai palankus pasirinkimas – persikų sultys. Jas spaudžiant pašalinama didžioji dalis skaidulų, todėl angliavandeniai pasisavinami greičiau. Be to, per trumpą laiką lengva išgerti kelių persikų sultis, nors tiek pačių vaisių vienu kartu tikriausiai nesuvalgytumėte.
Su kuo derinti persikus?
Norint, kad cukraus kiekis kraujyje kiltų tolygiau, persikus patariama derinti su baltymų arba riebalų turinčiais produktais.
Jų galima įdėti į graikišką jogurtą ar varškę, valgyti kartu su sauja riešutų arba nedideliu kiekiu riešutų sviesto. Toks derinys virškinamas lėčiau nei vieni angliavandenių turintys vaisiai, be to, ilgiau išlieka sotumo jausmas.
Svarbus ir porcijos dydis. Viename mažame arba vidutinio dydžio persike yra vidutinis angliavandenių kiekis, tačiau suvalgius kelis iš karto jis gerokai išauga.
Persikų geriau nelupti, nes odelėje yra skaidulų ir antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių augalinių junginių.
Reikėtų įvertinti ir visą patiekalą. Jei persikas valgomas kartu su duona, kruopomis ar kitais angliavandenių turinčiais produktais, bendras jų kiekis bus didesnis. Palankiau vaisių derinti su baltymų turinčiu maistu.
Ką gauname suvalgę vieną persiką?
Viename vidutinio dydžio geltonajame persike yra maždaug:
- 80 kilokalorijų;
- 17,5 gramo angliavandenių;
- 3 gramai skaidulų;
- 14,5 gramo cukraus;
- 7 miligramai vitamino C;
- 211 miligramų kalio.
Natūralus cukrus yra tik viena persikų sudėties dalis. Juose taip pat yra vitamino C, kalio, karotenoidų ir polifenolių. Šie antioksidantai padeda apsaugoti ląsteles nuo oksidacinio streso.
Persikuose gausu vandens, todėl jie suteikia tūrio ir maistinių medžiagų, tačiau nėra labai kaloringi. Tiksli maistinė vertė priklauso nuo vaisiaus dydžio – didesniame persike bus daugiau ir kalorijų, ir angliavandenių.
Kam reikėtų būti atsargesniems?
Persikus gali valgyti dauguma žmonių, įskaitant sergančiuosius cukriniu diabetu. Tačiau pastariesiems svarbu atidžiau stebėti porcijas ir individualią organizmo reakciją.
Jei suvalgius persikų cukraus kiekis kraujyje nuolat viršija gydytojo nustatytas ribas, vertėtų pasitarti su gydytoju arba dietologu. Specialistas gali padėti koreguoti porciją ir paaiškinti, su kokiais produktais persikus geriausia derinti.
