Sekite 15min Google
Niujorko valstijoje esančio Binghamtono universiteto mokslininkai nustatė, kad sveikesnius kasdienius įpročius turintys žmonės dažniau pasižymi didesniu psichologiniu lankstumu – gebėjimu prisitaikyti prie sudėtingų situacijų, valdyti emocijas ir lengviau įveikti stresą, rašo „ScienceDaily“.
Ištyrė apie 400 studentų
Tyrime dalyvavo maždaug 400 universiteto studentų. Jie atsakė į klausimus apie mitybą, miegą, fizinį aktyvumą ir kitus gyvenimo būdo įpročius.
Mokslininkai siekė išsiaiškinti, kaip šie veiksniai susiję su psichologiniu atsparumu ir vadinamuoju psichologiniu lankstumu.
Pasak tyrimo vadovės, Binghamtono universiteto docentės Linos Begdache, psichologinis lankstumas leidžia žmogui sudėtingoje situacijoje nepasiduoti emocijoms, o įvertinti aplinkybes ir ieškoti sprendimo.
Pavyzdžiui, vienas žmogus, pavėlavęs į lėktuvą, gali visiškai sutrikti, o kitas, nors ir patirdamas stresą, sugeba nusiraminti ir ieškoti išeities.
Tyrėjai nustatė kelias įdomias sąsajas:
-
Pusryčiai. Bent penkis kartus per savaitę pusryčiaujantys studentai pasižymėjo didesniu psichologiniu atsparumu.
-
Miegas. Tie, kurie miegojo mažiau nei šešias valandas, dažniau pasižymėjo mažesniu psichologiniu lankstumu ir atsparumu stresui.
-
Fizinis aktyvumas. Bent 20 minučių trunkanti mankšta buvo siejama su geresniu gebėjimu prisitaikyti prie stresinių situacijų.
-
Žuvų taukai. Kelis kartus per savaitę juos vartoję studentai taip pat pasižymėjo didesniu psichologiniu lankstumu.
Tuo metu dažnas greitojo maisto vartojimas ir miego trūkumas buvo susiję su didesniu psichologiniu nelankstumu – sunkumais keisti savo mąstymą ir elgesį pasikeitus aplinkybėms.
Kodėl vieni stresą pakelia lengviau nei kiti?
Tyrimo autorė L.Begdache aiškina, kad psichologinis lankstumas padeda žmogui atsitraukti nuo nemalonių emocijų ir pažvelgti į situaciją iš šalies.
„Kai patiriame stresą, kartais atrodo, kad jis mus visiškai užvaldo. Tačiau psichologinis lankstumas leidžia sustoti ir pagalvoti: kodėl taip jaučiuosi ir ką galėčiau padaryti? Kartais vien gebėjimas atpažinti savo emocijas padeda rasti sprendimą“, – aiškina mokslininkė.
Pasak jos, mityba ir gyvenimo būdas gali būti svarbūs ne vien bendrai savijautai. Jie taip pat gali prisidėti prie gebėjimo lanksčiau reaguoti į iššūkius.
Ankstesniuose tyrimuose mokslininkė jau buvo nustačiusi ryšį tarp visavertės mitybos ir didesnio psichologinio atsparumo. Naujausi rezultatai leidžia geriau suprasti, kaip šie veiksniai gali būti susiję.
Ar pusryčiai padeda lengviau įveikti stresą?
Nors rezultatai įdomūs, mokslininkai pabrėžia svarbų aspektą: tyrimas buvo paremtas dalyvių apklausomis. Todėl jis parodo sąsajas, tačiau neįrodo, kad pusryčiai, sportas ar žuvų taukai tiesiogiai padidina atsparumą stresui.
Taip pat negalima daryti išvados, kad pradėjus kasdien pusryčiauti žmogus automatiškai taps emociškai atsparesnis. Vis dėlto tyrimo rezultatai dar kartą primena, kad emocinė sveikata susijusi ne tik su psichologiniais veiksniais, bet ir su mūsų kasdieniais pasirinkimais.
Pasak L.Begdache, svarbiausia nauja tyrimo įžvalga yra tai, kad mityba ir gyvenimo būdas gali būti susiję su psichologiniu lankstumu, o šis savo ruožtu padeda geriau susidoroti su stresu.
