Sekite 15min Google
Didžiausia problema ta, kad ankstyvoje stadijoje silpnėjanti inkstų veikla dažnai nesukelia jokių aiškių simptomų. Žmogus gali jaustis visiškai sveikas, nors inkstai jau patiria per didelį krūvį, rašo „Parade“.
Organizmo filtras, nuo kurio priklauso daugybė funkcijų
Šeimos gydytoja Uma Darji inkstus vadina organais, kurie filtruoja kraują ir padeda išlaikyti organizmo pusiausvyrą. Jie pašalina atliekas bei vandens perteklių, reguliuoja mineralų kiekį, palaiko rūgščių ir šarmų pusiausvyrą bei padeda kontroliuoti kraujospūdį.
Jeigu inkstai nebeveikia tinkamai, organizme gali pradėti kauptis skysčiai ir medžiagų apykaitos atliekos, kilti kraujospūdis. Ilgainiui gali išsivystyti mažakraujystė, silpnėti kaulai ir didėti širdies sutrikimų pavojus.
Vis dėlto ankstyva inkstų liga dažnai vystosi tyliai. Dėl šios priežasties svarbūs periodiškai atliekami kraujo ir šlapimo tyrimai, ypač turint inkstų ligų rizikos veiksnių.
Inkstams tenka dirbti gerokai sunkiau
Gydytojų teigimu, vienas iš sveikais laikomų, bet inkstams galinčių pakenkti įpročių – ilgą laiką vartojamas pernelyg didelis baltymų kiekis.
Baltymai būtini raumenims, jų atsikūrimui po fizinio krūvio ir sotumo jausmui. Tačiau organizmas jų pertekliaus negali atidėti ateičiai taip, kaip kaupia dalį riebalų ar angliavandenių.
Vidaus ligų gydytojas Yoshua Quinonesas aiškina, kad organizmui skaidant nereikalingus baltymus susidaro atliekų, tarp jų – šlapalo. Šias medžiagas iš kraujo turi pašalinti inkstai.
Todėl jų smulkiesiems filtravimo vienetams tenka dirbti intensyviau. Ilgą laiką trunkantis padidėjęs filtravimas vadinamas hiperfiltracija.
„Daugelį metų patirdami papildomą spaudimą ir krūvį jautrūs inkstų filtrai gali būti pažeisti bei surandėti. Ilgainiui baltymų gali pradėti patekti į šlapimą, o inkstų funkcija – palaipsniui silpnėti“, – paaiškino gydytojas.
Didžiausią pavojų tai kelia žmonėms, kurių inkstų veikla jau sutrikusi. Tačiau yra duomenų, kad ilgai vartojant itin daug baltymų neigiamas poveikis galimas ir iš pradžių sveikus inkstus turėjusiems žmonėms.
Palygino su nuolat spaudžiamu akceleratoriumi
Šeimos gydytojas Alexas McDonaldas pernelyg didelio baltymų kiekio poveikį inkstams palygino su automobilio akceleratoriaus nuspaudimu iki galo.
Trumpą laiką variklis tokį krūvį gali atlaikyti, tačiau nuolat važiuojant didžiausiomis apsukomis jis patiria papildomą įtampą ir greičiau dėvisi. Panašiai gali nutikti ir inkstams, jeigu jiems kasdien tenka filtruoti itin didelius baltymų skilimo produktų kiekius.
Pastaraisiais metais baltymų vartojimas ypač sureikšmintas. Socialiniuose tinkluose gausu daug baltymų turinčių receptų, užkandžių, kokteilių ir miltelių reklamos. Be to, metant svorį žmonės skatinami vartoti daugiau baltymų, kad padėtų išsaugoti raumenų masę.
Tačiau vienas baltymų gausus patiekalas inkstų greičiausiai nepažeis, ypač jeigu žmogus yra sveikas. Urologas S.Adamas Raminas pabrėžia, kad nerimą kelia ne pavienis patiekalas, o ilgalaikis ir nuolatinis baltymų perteklius, ypač kai inkstai jau yra pažeidžiami.
Todėl nereikėtų manyti, kad kiekviena daugiau baltymų turinti mityba neišvengiamai sukels inkstų ligą.
Svarbus ne tik kiekis, bet ir šaltinis
Pasak Y.Quinoneso, svarbu ne vien tai, kiek baltymų suvalgoma, bet ir iš kokių produktų jie gaunami.
Gydytojo teigimu, augaliniai baltymų šaltiniai dažniausiai yra palankesni inkstams ir širdžiai. Ankštinės daržovės, riešutai bei sėklos kartu suteikia skaidulų ir kitų vertingų maistinių medžiagų.
Tai nereiškia, kad kiekvienas žmogus turėtų visiškai atsisakyti gyvūninės kilmės produktų. Vis dėlto duomenys rodo ryšį tarp gausaus raudonos bei perdirbtos mėsos, pavyzdžiui, šoninės, dešrų ir mėsos gaminių, vartojimo ir didesnės inkstų sutrikimų rizikos.
Baltymų milteliai taip pat nėra savaime kenksmingi. Jie gali būti patogūs sportuojantiems, vyresnio amžiaus ar prastą apetitą turintiems žmonėms, kuriems sunku gauti pakankamai baltymų su maistu.
Problema kyla tuomet, kai baltymų kokteilis vartojamas šalia ir taip daug baltymų turinčio maisto. Vienoje miltelių porcijoje gali būti 20–30 gramų koncentruotų baltymų, todėl nepastebimai viršyti individualų poreikį gana lengva.
Vienos normos visiems nėra
Kiek baltymų žmogui reikia per parą, priklauso nuo jo amžiaus, kūno svorio, fizinio aktyvumo, bendros sveikatos ir inkstų būklės.
U.Darji kaip bendrą orientyrą nurodo 1,2–1,6 gramo baltymų vienam kūno svorio kilogramui per parą, tačiau pabrėžia, kad ši taisyklė nėra tinkama visiems. Inkstų liga ar kitų lėtinių sveikatos sutrikimų turintys žmonės neturėtų tokio kiekio automatiškai taikyti sau.
Gydytojai susirūpina tuomet, kai žmogus be aiškios priežasties nuolat suvartoja gerokai daugiau baltymų, nei jo organizmui iš tiesų reikia. Jau diagnozuota inkstų liga šią riziką dar labiau padidina.
Įspėjamųjų ženklų gali ir nebūti
Aiškių simptomų, kad mityboje yra per daug baltymų, dažnai neatsiranda. Vis dėlto galimi šie požymiai:
- vidurių užkietėjimas arba viduriavimas;
- pykinimas;
- nemalonus burnos kvapas;
- nuolatinis persivalgymo ir pilnumo jausmas;
- putojantis šlapimas, galintis rodyti į jį patekusius baltymus;
- pėdų ar kulkšnių tinimas, galintis įspėti apie inkstų veiklos sutrikimą.
Šie simptomai nebūtinai reiškia, kad žmogus suvartoja per daug baltymų ar serga inkstų liga. Tačiau jų nereikėtų ignoruoti, ypač jeigu ilgai laikomasi daug baltymų turinčios dietos arba jau yra padidėjusi inkstų ligų rizika.
