Paskelbtas žurnale „The American Journal of Clinical Nutrition“, tyrimas sutelktas į seniai svarstytą klausimą: ar problema yra patys kiaušiniai, ar maisto produktai, kurie paprastai valgomi su jais – pavyzdžiui, šoninė, sviestas ir sūris?
Norėdami tai išsiaiškinti, Pietų Australijos universiteto mokslininkai atliko eksperimentą. Jų atradimai gali nustebinti net patyrusius pusryčių skeptikus.
Pasirodo, valgant du kiaušinius per dieną, sumažėjo MTL, arba „blogojo“, cholesterolio kiekis, jei likusioje dietoje buvo mažai sočiųjų riebalų.
Iš tiesų, tikrasis cholesterolio kiekio padidėjimo kaltininkas pasirodė esantys sotieji riebalai, o ne kiaušiniuose esantis cholesterolis, rašo „Eating Well“.
Kaip buvo atliktas šis tyrimas?
Tai buvo atsitiktinių imčių, kontroliuojamas, kryžminis tyrimas, kuriame dalyvavo 61 sveikas suaugęs asmuo nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Tyrimo pradžioje visų dalyvių MTL cholesterolio kiekis buvo normalus ir jie nevartojo vaistų, galinčių paveikti kraujo lipidus.
Kiekvienas dalyvis perėjo tris skirtingus dietos etapus, kurių kiekvienas truko penkias savaites:
Kontrolinė dieta: daug cholesterolio ir daug sočiųjų riebalų (įskaitant tik vieną kiaušinį per savaitę)
Kiaušinių dieta: daug cholesterolio ir mažai sočiųjų riebalų (įskaitant du kiaušinius per dieną)
Be kiaušinių: mažai cholesterolio ir daug sočiųjų riebalų (jokių kiaušinių).
Dietos buvo izokalorinės – tai reiškia, kad dalyviai kiekvienoje fazėje suvartodavo tą patį kalorijų kiekį – ir buvo kruopščiai suplanuotos bei stebimos dietologų, siekiant užtikrinti jų laikymąsi. Kraujo lipidų kiekis buvo matuojamas kiekvienos fazės pabaigoje.
Ką rado tyrimas?
Palyginti su kontroline dieta, kiaušinių dieta reikšmingai sumažino MTL cholesterolio, bendrojo cholesterolio ir ApoB, aterogeninių lipoproteinų dalelių skaičiaus žymens, kiekį. Dieta be kiaušinių, nepaisant mažo cholesterolio kiekio, šių žymenų reikšmingai nepakeitė.
Svarbu tai, kad tyrėjai nustatė, jog sočiųjų riebalų vartojimas buvo stipriai susijęs su didesniu MTL cholesterolio ir ApoB kiekiu, o cholesterolio vartojimas su maistu – ne.
Kitaip tariant, valgant daugiau sočiųjų riebalų, nepriklausomai nuo cholesterolio kiekio, MTL padidėjo, o valgant daugiau cholesterolio (iš kiaušinių), to nepadarė.
Tačiau rezultatai nebuvo visiškai teigiami. Kiaušinių dieta taip pat padidino mažų MTL dalelių, kurios laikomos labiau aterogeninėmis arba galinčiomis prisidėti prie apnašų kaupimosi arterijose, kiekį.
Tuo pačiu metu ji sumažino specifinio DTL porūšio, kuris siejamas su sumažėjusia širdies ligų rizika, kiekį.
Šie subtilūs pokyčiai rodo, kad nors bendras MTL sumažėjo, kai kurie širdies ir kraujagyslių ligų rizikos aspektai galėjo pasikeisti sudėtingesniais būdais.
Nors šie rezultatai įtikinami, tyrimas turi tam tikrų apribojimų, įskaitant mažą dalyvių imties dydį. Tyrimas taip pat truko santykinai trumpai.
