Augalinis junginys, iki šiol siejamas su akių apsauga, gali sustiprinti imuninę sistemą kovoje su vėžiu. Prie tokios išvados priėjo Čikagos universiteto mokslininkų komanda, kuri zeaksantiną apibūdina kaip galimą organizmo priešnavikinės gynybos stipriklį.
Stiprina priešnavikinį imunitetą
Tyrimas paskelbtas žurnale „Cell Reports Medicine“. Zeaksantinas yra augalinis karotinoidas, randamas špinatuose, paprikose ir lapiniuose kopūstuose. Eksperimentų metu ši medžiaga sustiprino CD8 T ląstelių – imuninės sistemos ląstelių, kurios atpažįsta ir naikina pakitusias ląsteles – aktyvumą.
„Mus nustebino, kad zeaksantinas turi visiškai naują funkciją ir stiprina priešnavikinį imunitetą“, – teigė tyrimo autorius Jing Chen. Įdomu tai, kad lyginant su luteinu – artimai susijusia medžiaga, taip pat žinoma iš akių sveikatos tyrimų – toks poveikis nebuvo nustatytas.
Veikimo mechanizmas – tiesioginis poveikis receptoriams
Mokslininkai nustatė, kad zeaksantinas stabilizuoja svarbų receptorių kompleksą. Šis kompleksas yra T ląstelių paviršiuje ir lemia, kaip stipriai jos reaguoja į grėsmę. Tai vadinamasis T ląstelių receptorius, per kurį imuninės ląstelės atpažįsta įtartinas struktūras.
Dėl šio stabilizavimo ląstelės geriau atpažįsta navikines ląsteles, greičiau reaguoja ir išskiria daugiau signalinių medžiagų. Taip padidėja jų gebėjimas tiksliai naikinti vėžines ląsteles. Tyrimuose nustatyta, kad zeaksantinas tiesiogiai veikia imuninės sistemos signalų perdavimą.
Ryškiai sustiprėja imuninės reakcijos aktyvumas
Analizės parodė, kad CD8 T ląstelės, veikiamos zeaksantino, pasižymėjo didesniu aktyvumu. Jų paviršiuje buvo daugiau aktyvacijos žymenų, jos išskyrė daugiau signalinių molekulių, tokių kaip TNF-α, interferonas-γ ir interleukinas-2. Taip pat padidėjo jų dauginimosi gebėjimas.
Be to, nustatyta, kad naviko audinyje šios ląstelės rečiau pereina į išsekimo būseną. Pačiame navike padidėjo CD8 T ląstelių kiekis.
Eksperimentai su gyvūnais parodė aiškų efektą
Tyrimuose su pelėmis pastebėtas reikšmingas skirtumas: gyvūnams, gavusiems zeaksantino, navikai augo lėčiau nei kontrolinėse grupėse. Medžiaga buvo reguliariai duodama su maistu. Šis poveikis buvo pastebėtas ne tik melanomos modelyje, bet ir tiriant storosios žarnos vėžio ląsteles (MC38 tipą).
Tyrimuose su pelėmis pastebėtas reikšmingas skirtumas: gyvūnams, gavusiems zeaksantino, navikai augo lėčiau nei kontrolinėse grupėse.
Kai mokslininkai pašalino CD8 T ląsteles, poveikis visiškai išnyko. Tačiau pašalinus CD4 T ląsteles, poveikis iš esmės išliko. Tai rodo, kad zeaksantinas veikia būtent per citotoksines CD8 T ląsteles.
Poveikis koncentruojasi naviko aplinkoje
Naviko audinyje po zeaksantino vartojimo aptikta didesnė šios medžiagos koncentracija nei kraujo plazmoje. Gyvūnų kūno svoris reikšmingai nesikeitė. Taip pat nebuvo nustatyta reikšmingų pokyčių blužnyje ar limfmazgiuose.
Papildomi tyrimai parodė, kad žarnyno mikrobiota iš esmės nepakito. Tai leidžia daryti išvadą, kad poveikis nėra susijęs su mikrobiomo pokyčiais, o veikia tiesiogiai T ląsteles ir jų aplinką navike.
Ypač ryškus poveikis buvo derinant zeaksantiną su imunoterapija. Kartu su anti-PD-1 vaistais jis sustiprino priešnavikinį poveikį – navikai augo dar lėčiau nei taikant vien gydymą. „Mūsų tyrimas rodo, kad paprastas maistinis junginys gali papildyti pažangias vėžio gydymo formas“, – teigė Chen.
Poveikis patvirtintas ir su žmogaus ląstelėmis
Tyrėjai analizavo ne tik gyvūnų modelius. Laboratorijoje buvo tiriamos ir žmogaus imuninės ląstelės. Rezultatai buvo panašūs – ląstelės reagavo aktyviau ir efektyviau naikino navikines ląsteles.
Ypač išsiskyrė poveikis vadinamosioms TCR-T ląstelėms, kurios specialiai programuojamos kovai su vėžiu. Veikiamos zeaksantino jos geriau naikino įvairius navikus, tarp jų:
-
melanomą
-
daugybinę mielomą
-
glioblastomą
Randamas kasdieniuose maisto produktuose
Ši medžiaga nėra reta. Ji priklauso karotinoidams – pigmentams, suteikiantiems augalams spalvą. Daugiausia jos yra geltonos, oranžinės ir žalios spalvos daržovėse.
Pagrindiniai šaltiniai:
-
paprika
-
špinatai
-
lapiniai kopūstai
Ši medžiaga nėra reta. Ji priklauso karotinoidams – pigmentams, suteikiantiems augalams spalvą.
Zeaksantinas taip pat parduodamas kaip maisto papildas ir jau daugelį metų naudojamas akių sveikatai palaikyti. Tačiau tyrimuose jis buvo vartojamas tiksliai nustatytomis dozėmis ir kontroliuojamomis sąlygomis.
Ką reiškia šie rezultatai ir kokios jų ribos?
Nors rezultatai yra daug žadantys, jie daugiausia pagrįsti laboratoriniais ir gyvūnų tyrimais. Kol kas nėra aišku, ar toks pats poveikis pasireikš žmonėms – tam reikalingi klinikiniai tyrimai.
Taip pat nėra nustatyta optimali dozė. Tyrimuose naudoti kiekiai negali būti tiesiogiai pritaikyti kasdieniame gyvenime. Todėl šiuo metu zeaksantinas negali būti laikomas savarankiška gydymo priemone.
Vis dėlto jau dabar aišku, kad gerai žinomas augalinis junginys gali užimti naują vietą vėžio tyrimuose ir tapti svarbia kryptimi tolesniems moksliniams tyrimams.
