Šiandien aiškesnės gairės vaikų mitybai padeda formuoti tvaresnius ir sveikesnius mitybos modelius, kurie vėliau perkeliami į kasdienį gyvenimą, prisideda prie sveikatai palankių produktų vartojimo skatinimo bendruomenėse, namuose, sako Vilniaus miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ Vaikų ir jaunimo sveikatos priežiūros skyriaus vedėja Deimantė Kisielienė.
Jos teigimu, paskutinius kelerius metus vaikų mitybai skiriama daugiau dėmesio nei anksčiau – didėja sąmoningumas apie sveikatai palankesnę mitybą, o ugdymo įstaigos ir tėvai vis aktyviau ieško būdų formuoti tvaresnius mitybos įpročius, mažinti maisto švaistymą.
„Per pastaruosius metus buvo atnaujintos vaikų maitinimo organizavimo rekomendacijos, skatinančios subalansuotą, įvairią ir sveikatai palankią mitybą. Ugdymo įstaigose pastebimas didesnis dėmesys sveikatai palankios mitybos skatinimui“, – sako D.Kisielienė.
Šalyje vykdomos Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programos, kurią administruoja Žemės ūkio agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, metu darželių ir pradinių mokyklų vaikai kelis kartus per savaitę gauna vaisių, daržovių ir pieno produktų.
„Šiuo metu programoje dalyvauja daugiau nei 90 proc. ugdymo įstaigų, o tai rodo augantį dėmesį vaikų mitybai“, – teigia visuomenės sveikatos specialistė.
Vis dėlto, nors ugdymo įstaigos ir įvairios programos vaidina svarbų vaidmenį, pagrindinis akcentas tenka tėvams, kurie turi įtvirtinti sveikos mitybos įpročius šeimose, pastebi specialistai.
Darbą svarbu tęsti namuose
Būtent namuose formuojasi ilgalaikiai įpročiai, kurie gali nulemti vaiko ateitį – tiek sveikatos, tiek gyvenimo kokybės prasme.
Visuomenės sveikatos specialistai sako pastebintys džiugią tendenciją, kad per kelerius mitybos programų vykdymo metus išaugo ir tėvų supratimas apie tai, kaip mityba veikia vaiko sveikatą, emocinę savijautą ir net akademinius pasiekimus.
Dėl šios priežasties tėvai vis labiau domisi sveikatai palankia mityba, renkasi produktus su mažiau pridėtinio cukraus ir vengia perdirbtų maisto produktų. Ankstyvas teisingos mitybos įpročių formavimas yra itin svarbus, nes būtent vaikystėje įgyta meilė vaisiams, daržovėms ar pienui dažnai išlieka visam gyvenimui.
Tėvams namuose patariama pabandyti taikyti tas pačias metodikas, kurias naudoja ugdymo įstaigos, pavyzdžiui, leisti vaikams patiems pasirinkti, kiek ir kokio maisto valgyti, išbandant švediško stalo principą. Taip pat galima vaisius ir daržoves pateikti įdomesnėmis formomis, pavyzdžiui, supjausčius šiaudeliais.
Ugdymo įstaigos atlieka svarbų vaidmenį, nes ne tik suteikia žinių, bet ir tampa pavyzdžiu, papildydamos tai, ką vaikai mato namuose. Kita vertus, kartais ugdymo įstaigos gali tapti net pagrindiniu žinių apie mitybą šaltiniu, ypač jei namuose ne visada rūpinamasi subalansuota mityba.
Remiantis 2024 m. Vilniaus miesto mokinių gyvensenos tyrimu, pastebimos teigiamos tendencijos vaikų mitybos įpročiuose, vaisių ir daržovių vartojimas tarp sostinės mokyklinio amžiaus vaikų rodo nuoseklų teigiamą augimą, sako D.Kisielienė.
Tyrimo duomenimis, daugiau nei 41 proc. Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų valgo vaisius bent kartą per dieną (neįskaitant sulčių). Be to, daugiau nei 44 proc. sostinės vaikų teigė, kad kasdien valgo daržoves (neįskaitant bulvių).
Prie to smarkiai prisideda Vaisių ir daržovių, pieno bei pieno produktų vartojimo skatinimo ugdymo įstaigose programa, pagal kurią kiekvieną savaitę vaikai vaišinasi produktais, kurie yra pagaminti arba užauginti Lietuvoje laikantis aukščiausių kokybės standartų. Programa siekiama skatinti šių sveikatai naudingų produktų vartojimą bei formuoti sveikos mitybos įgūdžius. Ji yra visiškai nemokama ir savanoriška.
Praėjusiais mokslo metais programoje dalyvavo daugiau nei 230 tūkst. vaikų – darželinukų ir moksleivių. Jie kartu suvartojo apie 1,2 mln. litrų pieno, 179 tūkst. litrų natūralaus jogurto, 22 tonas sūrio, 617 tonų obuolių ir 219 tonų morkų.
