Kad ir kaip keista būtų, bet mintys sukasi ne apie rytojaus susitikimą ar nesibaigiančių darbų sąrašą, kuris tavęs laukia ryte. Ne, tu galvoji apie pokalbį su draugu, vykusį prieš tris dienas. Staiga tikslūs tavo ištarti žodžiai ima skambėti galvoje tarsi aidas.
Tu pergalvoji savo juoką, kuris nesukėlė jokios draugo reakcijos. Prisimeni nepatogią frazę, kurią pasakei, ir norėtum ją atsiimti. Prisimeni susitikimą, kuriame turėjai pasisakyti, bet to nepadarei.
Įdomu tai, kad kiekvieną kartą, kai smegenys „atsuka“ šiuos įvykius, tai atrodo naudinga — tarsi dar viena repeticija galėtų kažką pakeisti.
Bet taip niekada neatsitinka. Dauguma žmonių mano, kad tai - nerimas ar paprasčiausias pergalvojimas, tačiau psichologai į tai žiūri kitaip.
Tavo smegenys nebando perrašyti praeities. Jos bando pasiruošti ateičiai ir pasimokyti iš patirties, kad galėtų priimti geresnius sprendimus ateityje.
Šis skirtumas keičia viską.
