Kuo skiriasi panikos priepuoliai nuo nerimo priepuolių?

Nors panikos priepuoliai ir nerimo priepuoliai turi tam tikrų panašumų, tai du skirtingi išgyvenimai, rašoma „Everydayhealt“.

„Daugelis žmonių klaidingai vartoja šias sąvokas pakaitomis, todėl kyla painiava dėl psichikos sveikatos diagnozių ir tinkamos pagalbos“, – pastebi Nicole Erkfitz, LCSW, „A Mission for Michael Healthcare“ vykdomoji direktorė.

Giulia Bertelli / Unsplash nuotr./Panikos priepuolis

Kas yra panikos priepuolis?

Panikos priepuolis – tai greita, staigi, didžiulė fiziologinė ir emocinė reakcija.

„Tai bauginantis ir nemalonus proto ir kūno momentas, kuris signalizuoja apie reakciją „bėgti – kovoti – sustingti“. Paprastai tariant, organizmą užplūsta streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis, kurie sukelia padidėjusio susijaudinimo būseną“, – aiškina psichologė dr. Deborah Serani iš Adelphi universiteto JAV.

Dažniausi panikos priepuolio simptomai yra šie:

• Greitas širdies ritmas;
• Krūtinės skausmas;
• Hiperventiliacija;
• Drebulys;
• Pykinimas;
• Šaltkrėtis;
• Prakaitavimas;
• Stipraus siaubo jausmas;
• Dusimo pojūtis;
• Baimė prarasti kontrolę;
• Jausmas, kad galite mirti;
• Atitrūkimo nuo tikrovės (derealizacijos) arba nuo savęs (depersonalizacijos) jausmas.

Panikos priepuoliai yra gynybinis ar apsauginis mechanizmas, tačiau dažnai nėra konkretaus veiksnio, kurį būtų galima nustatyti, nes žmogui paprastai negresia joks realus pavojus.

Panikos priepuoliai yra būdingas panikos sutrikimo (nerimo sutrikimas, kuriam būdingi reguliarūs ir pasikartojantys panikos priepuoliai) požymis, tačiau jie gali pasireikšti kartu su kitais nerimo sutrikimais, pavyzdžiui, fobijomis, taip pat nuotaikos sutrikimais ar su traumomis susijusiais sutrikimais.

JAV Klivlendo klinikos duomenimis, maždaug 11 proc. žmonių Jungtinėse Valstijose kasmet patiria panikos priepuolį, o iki 3 proc. jų turi panikos sutrikimą.

Nors panikos priepuolius paprastai lydi fiziniai simptomai ir jie gali būti intensyvūs, paprastai jie fiziškai nekenkia sveikatai. Tačiau panikos atakos gali pakenkti žmogaus psichinei sveikatai ir gyvenimo kokybei, todėl svarbu kreiptis profesionalios pagalbos.

Kas yra nerimo priepuolis?

Skirtingai nuo termino „panikos priepuolis“, „nerimo priepuolis“ nėra oficialus klinikinis terminas. Tai šnekamosios kalbos terminas, vartojamas nerimo jausmui apibūdinti.

Nerimo priepuolio simptomai gali būti šie:

• Baimės ar nerimo jausmas;
• Nekontroliuojamos, įkyrios mintys;
• Prakaituojančios arba šaltos rankos;
• Sausa burna;
• Pykinimas;
• Raumenų įtampa;
• Nesugebėjimas nusiraminti ar būti ramiam;
• Sunkus miegas;
• Neramumas;
• Širdies plakimas.

Nerimo simptomai paprastai pasireiškia palaipsniui, o juos paprastai sukelia tam tikri streso veiksniai. Šie simptomai glaudžiai susiję su įvairiais nerimo sutrikimais, pavyzdžiui, generalizuotu nerimo sutrikimu, tačiau jie gali pasireikšti ir žmonėms, neturintiems nerimo sutrikimų.

Žmonės, gyvenantys su generalizuotu nerimo sutrikimu, linkę nuolat pernelyg daug ir nerealiai nerimauti dėl nereikšmingų kasdienių dalykų, pavyzdžiui, namų ruošos darbų, darbo pareigų ar sveikatos.
Pasak Amerikos psichiatrų asociacijos, nerimo sutrikimai yra labai paplitę – apie 30 proc. amerikiečių tam tikru gyvenimo laikotarpiu patiria nerimo sutrikimą.

Kuo skiriasi panikos priepuolis nuo nerimo priepuolio?

Nerimo priepuolių ir panikos priepuolių simptomai gali būti panašūs vienas į kitą. Abiems būklėms bendri simptomai gali būti kvėpavimo sutrikimai, padažnėjęs ar nereguliarus širdies plakimas ir nerimo jausmas. Vienas iš pagrindinių skirtumų yra gebėjimas nustatyti ir pripažinti dirgiklius, taip pat epizodo kaupimosi būdas ir jo pasireiškimo sunkumas.

Pagrindiniai panikos ir nerimo priepuolių skirtumai yra šie:

• Panikos priepuoliai ištinka greitai ir staiga, o nerimo priepuoliai – palaipsniui.
• Panikos priepuoliai paprastai neturi žinomo sukeliančio įvykio, o nerimo priepuoliai turi.
• Panikos priepuoliai sukelia labai intensyvius jausmus (tarsi ruoštumėtės mirti) ir net jausmą, kad esate atitrūkę nuo realybės. Nerimo priepuoliai sukelia nerimo ir baimės jausmus, tačiau ne tokius intensyvius kaip panikos priepuoliai.
• Panikos priepuoliai sukelia intensyvias kūno reakcijas, pavyzdžiui, krūtinės skausmą, širdies plakimą, drebulį ir pykinimą ar vėmimą. Nerimo priepuoliai taip pat sukelia fiziologines reakcijas, tačiau ne tokias ekstremalias, dažniausiai tai būna širdies plakimas, raumenų įtampa, pykinimas, nesugebėjimas nusiraminti ar išlikti ramiam, miego sutrikimai.

Giulia Bertelli / Unsplash/Nerimo priepuolis

Kada reikėtų kreiptis pagalbos ištikus panikos ar nerimo priepuoliui?

Pagalbos rūšis, kurios turėtumėte ieškoti, priklauso nuo patiriamų simptomų. Pvz., panikos priepuoliai gali imituoti širdies priepuolio simptomus. Jei jaučiate krūtinės skausmą, kvėpavimo sutrikimus, prarandate sąmonę arba panikos priepuoliai tęsiasi ilgiau nei 15 minučių, turėtumėte kreiptis skubios medicinos pagalbos, skambindami pagalbos telefonu 112 arba vykti į netoliese esantį skubios pagalbos skyrių.

Jei nejaučiate, kad jums būtina skubi pagalba, tačiau patiriate panikos priepuolius ar stiprų nerimą, kuris neigiamai veikia jūsų gyvenimo kokybę, vertėtų usitarti dėl susitikimo su gydytoju: šeimos arba gydytoju psichiatru. Jie įvertins, ar paciento jaučiami simptomai nėra susiję su kitomis ligomis ar sutrikimais ir rekomenduos tinkamiausią pagalbos būdą arba (jei to reikės) – gydymą.