Ar mano gyvenimas, toks, kokį gyvenu dabar, turi prasmę? Ar dar kažkas laukia ateityje? Ar aš vis dar esu svarbus? Vidutiniame amžiuje daugelis žmonių ima permąstyti savo gyvenimą. Vieniems tai sukelia tik lengvus nuotaikų svyravimus, kitiems šie egzistenciniai klausimai gali tapti depresijos priežastimi.
Naujas tyrimas, paskelbtas mokslo žurnale "Lancet psichiatrija" ir atliktas Londono universiteto koledžo, parodė, kad tam tikri depresiniai simptomai šiame gyvenimo etape gali būti daugiau nei tik vidurio amžiaus krizės palydovai.
Simptomai, galintys pranašauti demenciją
Kaip nustatė tyrėjų komanda, vadovaujama Philipp Frank, šeši depresiniai požymiai gali signalizuoti apie vėlesnę demencijos išsivystymo riziką – net daugiau nei prieš 20 metų. Tai šie simptomai:
-
pasitikėjimo savimi praradimas;
-
nesugebėjimas susidoroti su problemomis;
-
šilumos ir prieraišumo kitiems jausmo stoka;
-
nuolatinis nervingumas ir įtampa;
-
nepasitenkinimas tuo, kaip atliekamos užduotys;
-
koncentracijos sunkumai.
Du požymiai riziką didina net 50 proc.
Tokias išvadas mokslininkai padarė išanalizavę 5811 vidutinio amžiaus (apie 40–69 metų) suaugusiųjų duomenis, surinktus ilgalaikio Jungtinės Karalystės tyrimo Whitehall II metu.
1997–1999 metais, kai tyrimo dalyviai dar neturėjo demencijos ir buvo vidutiniame amžiuje, buvo vertinami jų depresiniai simptomai. Dalyviai pildė klausimyną, apimantį 30 galimų depresijos požymių. Vėliau tyrėjai jų sveikatos būklę stebėjo iki 2023 metų, remdamiesi sveikatos registrais.
Per šį laikotarpį demencija išsivystė kas dešimtam tyrimo dalyviui. Analizė parodė, kad tie, kurie vidutiniame amžiuje buvo priskirti depresyviems dėl penkių ar daugiau simptomų, turėjo 27 proc. didesnę riziką susirgti demencija.
Asmenims iki 60 metų ši padidėjusi rizika buvo susijusi būtent su minėtais šešiais simptomais. Du iš jų išsiskyrė ypatinga reikšme: vien pasitikėjimo savimi praradimas ir nesugebėjimas tvarkytis su problemomis kiekvienas atskirai padidino demencijos riziką net 50 procentų.
Socialinis atsitraukimas kenkia kognityvinėms funkcijoms
Kaip aiškina mokslininkai, šie požymiai gali paskatinti žmones trauktis iš socialinio gyvenimo. Dėl to jie patiria mažiau patirčių, kurios stimuliuoja smegenis. Tuo tarpu bendravimas ir nauji įspūdžiai yra itin svarbūs kognityvinėms funkcijoms ir bendrai smegenų veiklai – taip pat ir demencijos prevencijai.
„Mūsų rezultatai rodo, kad demencijos rizika labiau susijusi su konkrečiu depresinių simptomų rinkiniu, o ne su depresija apskritai“, – pranešime spaudai teigė tyrimo vadovas P.Frankas. Pasak jo, į simptomus orientuotas požiūris leidžia daug aiškiau nustatyti, kam dar dešimtmečiais prieš ligos pradžią gresia didesnė rizika.
„Kasdieniai simptomai, kuriuos daugelis žmonių patiria vidutiniame amžiuje, atrodo, suteikia svarbios informacijos apie ilgalaikę smegenų sveikatą. Šių dėsningumų stebėjimas galėtų atverti naujas ankstyvosios prevencijos galimybes“, – pabrėžė Frankas.
Tai akcentavo ir bendraautorius, „Whitehall II“ tyrimo vadovas Mika Kivimäki. „Depresija neturi vieno aiškaus veido – jos simptomai labai įvairūs ir dažnai persidengia su nerimu. Mes nustatėme, kad šie niuansuoti modeliai gali atskleisti, kam kyla didesnė neurologinių sutrikimų rizika“, – sakė jis.
Kaip galima mažinti demencijos riziką
Norint kiek įmanoma sumažinti demencijos riziką, rekomenduojama:
-
reguliariai tikrintis klausą;
-
palaikyti reguliarų fizinį aktyvumą;
-
laikytis mažai cholesterolio turinčios mitybos;
-
vengti galvos traumų;
-
kreiptis į gydytojus, jei prislėgta nuotaika tęsiasi kelias savaites.
