Ar tikrai nuteistasis mirė ne elektros kėdėje, o išsigandęs, kad neteko viso kraujo?

Internete plinta pribloškianti istorija apie nuteistąjį, kuris vietoj elektros kėdės pasirinko dalyvauti eksperimente ir vis tiek neteko gyvybės. Kalinys neva patikėjo, kad jam prapjautos venos, o sulig paskutiniu „lašu“ patyrė širdies smūgį. Šiuo pasakojimu, kuris net siejamas su iš Lietuvos kilusiu Nobelio premijos laureatu, norima atskleisti minčių galią. Tačiau kaip įrodymas pasitelkta istorija yra išgalvota ir platinama apipinant vis kitokiomis detalėmis.
Spaudos konferencija „Kodėl Lietuvos visuomenė neskuba tirtis dėl ŽIV?“
Asociatyvi nuotr. Kraujas / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Užbaigė palyginimu su virusu

Šią istoriją neseniai paskelbė ir vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos. Ja pasidalijo 870 žmonių, 1,9 tūkst. išreiškė vienokią ar kitokią reakciją, įrašas sulaukė 125 komentarų.

„Mokslininkas norėjo patikrinti vieną teoriją. Jam reikėjo savanorio. Galiausiai jis jį rado – tai buvo nuteistasis, kuriam turėjo būti įvykdyta mirties bausmė elektros kėdėje“, – teigiama tekste.

Wikipedia.org nuotr./Elektros kėdė Floridos valstijos kalėjime
Wikipedia.org nuotr./Elektros kėdė Floridos valstijos kalėjime

Pasmerktajam buvo pasiūlyta dalyvauti moksliniame eksperimente: širdies ritmas būtų šiek tiek sulėtintas, kad „kraujas lašėtų iki paskutinio lašo“. Išgyvenimo tikimybė buvusi labai maža, tačiau mirtis būtų atėjusi neskausmingai ir be kančios.

„Nuteistasis sutiko – jam tai atrodė geresnis pasirinkimas nei mirtis elektros kėdėje, – pasakojama toliau. – Jį paguldė ant neštuvų, surišo taip, kad negalėtų judėti. Tuomet padarė nedidelį pjūvį rieše – tik paviršinius odos sluoksnius – ir po ranka padėjo mažą aliuminio indą.

Pjūvis buvo nedidelis, bet pakako, kad nuteistasis patikėtų – jo venos perpjautos. Po lova padėjo buteliuką su lašėjimo mechanizmu, kuris reguliavo skysčio (ne kraujo) lašėjimą į indą. Nuteistasis girdėjo lašėjimą ir skaičiavo kiekvieną lašą – manydamas, kad tai jo kraujas.

Kai mokslininkas uždarė vožtuvą, kad paskutinis lašas nukristų, nuteistasis patikėjo, kad „kraujo“ nebeliko. Po kelių minučių jo veidas pabalo, širdis ėmė daužytis. Kai panika pasiekė aukščiausią tašką, jis patyrė širdies smūgį ir mirė.

Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Istorija apie nuteistąjį, kuris vietoj elektros kėdės pasirinko eksperimentą ir mirė galvodamas, kad neteko viso kraujo, yra išgalvota
Ekrano nuotr. iš „Facebook“/Istorija apie nuteistąjį, kuris vietoj elektros kėdės pasirinko eksperimentą ir mirė galvodamas, kad neteko viso kraujo, yra išgalvota

Taip mokslininkas įrodė, kad viskas, ką suvokiame – teigiama ar neigiama – daro poveikį visai mūsų psichologinei ir fizinei būsenai.“

Istorija baigiama pastebėjimu, esą žmonėms pasakius, kad jie užsikrėtė virusu, kai kurie miršta vien tik iš baimės ir saviįtaigos. Žiniasklaidos pranešimai taip pat esą sėja baimę, o dėl to nusilpsta imunitetas.

„Šiandien žinoma, kad mirties pavojus nuo viruso iš tiesų labai mažas – jei tik nepasiduodi baimei. Mūsų protas padaro visa kita. Komplikacijos atsiranda tik tada, kai imuninė sistema jau labai silpna. Joks virusas neturi galios, jei sveikata gera ir žmogus turi tikėjimo“, – apibendrino internautas.

Nors jis nepatikslino, apie kurį virusą kalba, tai gali būti SARS-CoV-2, apie kurį plito nemažai melagienų. Kaip žinoma, kai kurie apskritai neigė šio užkrato egzistavimą, kiti pripažino, bet menkino COVID-19 rimtumą, lygino jį su įprastu peršalimu ar gripu, abejojo vakcinų veiksmingumu.

Nuotrauka – tikros mirties bausmės

Ši intriguojanti istorija skamba motyvuojančiai ir sunku ginčytis, kad mintys gali turėti didelės įtakos žmogaus elgsenai, savijautai, net sveikatai. Tačiau tai tėra miesto legenda (dar vadinama miesto mitu ar moderniąja legenda) – folkloro žanras, apimantis neįprastus (dažniausiai bauginančius) ar komiškus įvykius, kuriuos žmonės mano tikrai buvus, nors taip nėra.

Taip pat skaitykite: „Kyjivo vaiduoklis“: kaip mitinis herojus apgavo visą pasaulį, bet padarė gerą darbą

Tokioms legendoms priskiriami pasakojimai apie vadinamąjį Kyjivo vaiduoklį – paslaptingą naikintuvo pilotą, kuris Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje narsiai gynė šalies sostinę, nors iš tiesų tėra jos dangų saugančių lakūnų simbolis.

Panaši legenda – vadinamasis Klubas 27, kuriam žmonės priskiria tokio amžiaus mirusias garsenybes, daugiausia muzikos atlikėjus. Tarp jų – Jimi Hendrixas, Janis Joplin, Jimas Morrisonas, Kurtas Cobainas, Amy Winehouse. Nors išties nemažai žinomų žmonių gyvenimai nutrūko sulaukus šio amžiaus, tyrimai ne kartą paneigė jo prakeiksmą.

Kurtas Cobainas vilki žalią megztinį, kuris bus parduodamas aukcione / Socialinių tinklų nuotr.
Kurtas Cobainas vilki žalią megztinį, kuris bus parduodamas aukcione / Socialinių tinklų nuotr.

Pasakojime apie mirtininką nepateikta jokių konkrečių detalių – kada tiksliai vyko eksperimentas, kurioje šalyje, kuo vardu buvo mirtininkas ir jam pasiūlymą pateikęs mokslininkas, kuriai mokslo įstaigai atstovavo pastarasis.

Nepateikti ir jokie šaltiniai, kuriuose būtų galima rasti daugiau informacijos ar specialistų komentarų. Abejonių kelia ir etiniai aspektai – mirties bausmės panaudojimas mokslo tikslams prieštarauja bioetikos principams.

Beje, įraše panaudota nuotrauka, kurioje matyti keli žmonės, prie kėdės tvirtinantys kažkokį vyrą, su šia istorija nesusijusi. Ta pačia fotografija iliustruotas interneto enciklopedijos „Wikipedia“ tekstas apie elektros kėdę. Greta paaiškinta, kad joje matyti kalinys, JAV Sing Singo kalėjime rišamas prie elektros kėdės. Nuotraukų bazėje „Alamy“ nurodyta, kad bausmė jam įvykdyta 1898 m.

Ir „pjovė“ gerklę, ir „gėlė“ kobra

Prieš ketverius metus ta pačia istorija dalijosi kartvelai. Faktų tikrinimo tinklalapio „Myth Detector“ teigimu, eksperimentas buvo susietas su pandemija – internautai aiškino, kad svarbiausia sąlyga jai įveikti yra nusiteikimas.

Tuomet „Facebook“ paskelbtame įraše dar buvo nurodyta, kad bandymas su myriop nuteistu vyru įvykdytas JAV, o jį atliko mokslininkas Victoras Repanas. Atviruose šaltiniuose nėra informacijos ne tik apie V.Repaną, bet ir apskritai apie panašų eksperimentą – jis neaprašytas jokioje mokslinėje ar kitoje patikimoje literatūroje.

Beje, įvairiuose tinklalapiuose kartu su šia istorija minimas Nobelio premijos laureatas Bernardas Lownas – Lietuvoje gimęs JAV kardiologas, išradęs defibriliatorių ir pasiūlęs širdies veiklos pertrūkius kontroliuoti vaistu lidokainu.

Boruchas Lacas (toks buvo jo tikrasis vardas) gimė Utenos žydų šeimoje ir tik būdamas 14-os su tėvais emigravo už Atlanto. Įdomu, kad jo gyvybė užgeso 2021 m. vasario 16 d., likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki 100-ojo gimtadienio.

Kai kuriuose tekstuose apie eksperimentą cituojama B.Lowno knyga „Prarastas gydymo menas“ (The Lost Art of Healing). „Tikroji šiandieninės medicinos krizė yra ne ekonomika, draudimas ar valdoma priežiūra – ji susijusi su esminių žmogiškų santykių tarp gydytojo ir paciento praradimu“, – teigiama jos aprašyme.

123RF.com nuotr./Vizitas pas gydytoją
123RF.com nuotr./Vizitas pas gydytoją

Knygoje esą nurodyta, kad panašus eksperimentas buvo atliktas 1936 m. Indijoje. Šios istorijos herojus turėjo būti pakartas. Jis sutiko, kad jam po truputį būtų nuleistas kraujas. Vyras buvo paguldytas ant lovos, galūnės pririštos ir visose padaryti nedideli įpjovimai.

Nuteistajam nežinant, prie lovos kojų buvo pritvirtinti indai su vandeniu, kurio lašėjimą girdėjo pasmerktasis. Garsui nutilus, sustojo ir sveiko jaunuolio širdis, mat jis galvojęs, kad visai nebeturi kraujo.

Informacijos apie panašų eksperimentą Indijoje atviruose patikimuose šaltiniuose taip pat nesama.

Internete plito ir kiek kitokios istorijos apie panašius eksperimentus. Rusijoje kaliniui tariamai buvo pasakyta, kad kaip bausmę jam įkąs kobra. Jam buvo užrištos akys ir besta adata. Jis esą išsyk mirė nuo širdies smūgio. Jo kūne neva buvo itin daug medžiagos, kurios paprastai atsiranda įkandus kobroms.

Panaši legenda plito Anglijoje. Pakarti nuteistam žmogui esą buvo perpjauta gerklė. Tiesa, jam užrišus akis budelis per kaklą brūkštelėjo bukąja peilio puse. Kalinys taip pat neva mirė nuo širdies smūgio. Nei vienos, nei kitos istorijos įrodymų taip pat nėra.

15min verdiktas: iš dalies melas. Istorija apie nuteistąjį myriop, kuris vietoj elektros kėdės pasirinko dalyvauti eksperimente ir vis tiek mirė galvodamas, kad iš jo organizmo išvarvėjo visas kraujas, yra išgalvota. Filosofinis jos pamatas apie tikėjimo galią, minčių ir kūno sąveiką, streso ir įsitikinimų fiziologinį poveikį gali būti vertinamas edukacine prasme, tačiau tokio ekstremalaus eksperimento įrodymų nėra.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą