Nenorėjo nepatogumų gydytojams?
Vienas „Facebook“ vartotojas iš Lietuvos neseniai paskelbė įrašą apie šį JAV atliktą tyrimą. Internautas pasipiktino ne tik tyrimo rezultatais, kurie aptariami jo pasidalintame 4 min. trukmės filmuke, bet ir tuo, kad jie tariamai slepiami.
Anot jo, Henrio Fordo medicinos centre atliktas „didžiulis, SKAIDRUS tyrimas, kur 2000-2016 m. buvo stebimi tūkstančiai vaikų nuo pat gimimo, ir tiesa yra kur kas tamsesnė, nei kas nors drįso pripažinti“.
Per tyrimą buvo palyginti skiepytų ir visiškai neskiepytų vaikų duomenys iš realių medicininių įrašų. Įrašo autorius citavo, esą neskiepyti vaikai „turėjo nulį“ smegenų veiklos sutrikimų, diabeto, elgesio problemų, mokymosi, intelekto ir psichologinių sutrikimų.
Tuo tarpu skiepytieji neva keliais kartais dažniau sirgo astma, ūmiomis ir lėtinėmis ausų infekcijomis, autoimuninėmis ligomis, turėjo neurologinių sutrikimų. Juos esą iki 600 proc. dažniau kamavo atopinės ligos, autizmas, dėmesio trūkumo ir hiperaktyvumo sindromas (ADHD), raidos atsilikimas, elgesio, mokymosi, intelekto ir kalbos sutrikimai.
„Kas nutiko šiam tyrimui? Jis buvo palaidotas. Niekada nepaskelbtas. Daktaras Zervosas ir komanda pripažino rezultatus, bet atsisakė juos paskelbti. <…> Jie nenorėjo „sukelti gydytojams nepatogumų“.
Vyraujantis pasakojimas, kad vakcinos yra visuotinai saugios, turėjo būti apsaugotas bet kokia kaina, net jei tai reikštų, kad reikia nuslėpti visą gyvenimą trunkančią žalą mūsų vaikams“, – tvirtino internautas.
Toks tyrimas tikrai buvo atliktas, o vėliau atšauktas, bet ne dėl to, ką mini „Facebook“ vartotojas. Jo nuspręsta neviešinti jau pirmiesiems recenzentams kilus abejonių dėl metodologijos ir panaudotų duomenų.
Sukūrė net filmą
Šios melagienos šaltinis yra „Henry Ford Health“ medicinos centro infekcinių ligų specialisto Marcuso Zervoso su kolegomis atlikta analizė „Vaikų skiepijimo poveikis trumpalaikėms ir ilgalaikėms lėtinėms pasekmėms sveikatai: gimimo kohortos tyrimas“ (angl. Impact of Childhood Vaccination on Short and Long-Term Chronic Health Outcomes in Children: A Birth Cohort Study).
Jos rezultatai sulaukė kritikos dėl naudotos metodologijos ir išvadų. Nepaisant to, jie plačiai aptarinėjami nuo 2025 m., o dažniausiai cituojami vakcinų kritikų.
JAV televizijos ir filmų prodiuseris, antivakcinacijos grupės „Informed Consent Action Network“ įkūrėjas ir vadovas Delas Bigtree kaip tik pernai pristatė filmą „Nepatogus tyrimas“ (An Inconvenient Study), kurio ištraukos matomos „Facebook“ vartotojo pasidalintame vaizdo įraše.
Tyrė 18 tūkst. vaikų
Ekspertai iš „Henry Ford Health“ ir Veino valstybinio universiteto Medicinos mokyklos (Mičigano valstija) lygino tam tikrų lėtinių sveikatos sutrikimų dažnumą tarp vaikų, kurie buvo paskiepyti bent viena vakcina, ir nė karto neskiepytų vaikų.
Tam tikslui buvo išnagrinėti daugiau nei 18 tūkst. vaikų, gimusių 2000-2016 m., medicininiai įrašai „Henry Ford Health“ sistemoje. Iš šių vaikų maždaug 1,9 tūkst. buvo neskiepyti. Nebuvo įtraukti vaikai, turintys chromosomų anomalijų ar įgimtų ligų, siekiant užtikrinti, kad tiriamoji populiacija būtų „apskritai sveika“.
Tyrėjai nustatė, kad tam tikros lėtinės sveikatos būklės – astma, autoimuninės ligos, egzema, nervų sistemos vystymosi sutrikimai – skiepytųjų grupėje buvo fiksuojamos dažniau nei neskiepytųjų grupėje. Įdomu, kad jie nerado ryšio tarp vakcinacijos ir autizmo, nors tai yra vakcinų priešininkų dažnai kartojamas teiginys.
Taip pat skaitykite: „Rado“ autizmo ir COVID-19 skiepų ryšio įrodymų tyrime, kuriame apie tai nekalbama
Taip pat skaitykite: Dėl ko daugėja autizmo atvejų: skiepų, kaip sako internautai, ar kitų priežasčių?
Taip pat skaitykite: Tyrimai nepatvirtina aliuminį esant autizmo priežastimi, vis tiek kaltina jo turinčius skiepus
Po analizės padaryta išvada, kad „bendra tikimybė neturėti jokios lėtinės sveikatos būklės po 10 metų stebėjimo laikotarpio buvo 43 proc. skiepytųjų ir 83 proc. neskiepytųjų grupėje.
Įžvelgė daugybę trūkumų
Vyresnieji „Henry Ford Health“ mokslininkai, peržiūrėję studiją, ją atmetė. Taigi jos rezultatai nebuvo paviešinti plačiajai publikai, kol pernai rugsėjį vieno JAV Senato komiteto klausymuose nebuvo pateikti kaip medicininių tyrimų nepatikimumo įrodymas.
Klausymuose liudijęs teisininkas Aaronas Siri, kalbantis ir „Nepatogiame tyrime“, tvirtino, neva išvados buvo nutylėtos, nes „neatitinka tikėjimo ir bendros politikos, kad vakcinos esančios saugios“. Tai tariamai yra pavyzdys, kaip su vakcinomis susijęs mokslas tapo korumpuotas.
„Henry Ford Health“ atstovai neslėpė, kad šis aptarinėjimas sukrėtė sveikatos priežiūros sistemos darbuotojus. Mat pasirodė, kad informaciją apie niekada neskelbtą analizę nutekino kažkas iš pačios sistemos vidaus.
Šių klinikų vadovas dr. Adnanas Munkarahas tikino pats iki klausymų nežinojęs apie tyrimą. Peržiūrėjęs medžiagą jis pareiškė, kad priežastis, kodėl jo rezultatai niekada nebuvo publikuoti, yra paprasta: tai nebuvo gerai suplanuotas ar kokybiškai atliktas mokslinis darbas.
Tyrimą kritikavo ne vien „Henry Ford Health“ ekspertai. Prie jų prisijungė Stanfordo universiteto infekcinių ligų gydytojas dr. Jake’as Scottas, taip pat liudijęs posėdyje. Be kita ko, jį nustebino, kad nė vienam iš 1,9 tūkst. neskiepytų vaikų nebuvo nustatytas ADHD. „Kaip tai įmanoma, kai paplitimas šalyje yra 11 proc.“ – klausė medikas.
Studija kritikuota dėl pernelyg mažos neskiepytų vaikų grupės (vakcinuotųjų buvo maždaug 8,5 karto daugiau). Ji įvertinta kaip tendencinga, mat duomenys apie vaikus buvo nelygiaverčiai.
Pavyzdžiui, skiepytieji per analizuotą laikotarpį pas gydytojus buvo apsilankę vidutiniškai septynis kartus, kiti – tik du (galimai ir dėl to, kad prieš skiepus nusiteikę asmenys sveikatos apsaugos sistemą apskritai vertina labiau neigiamai). O tam tikroms ligoms ar sutrikimams, ypač neurologiniams, nustatyti ir įvertinti reikia daugiau apžiūrų. Taigi kai kurios būklės galėjo būti tiesiog nediagnozuotos.
Neatsižvelgta ir į faktą, kad skiepytų vaikų grupėje buvo gerokai daugiau tokių, kurie gimė anksčiau laiko, mažesnio svorio, patyrė gimdymo traumas ir pan. Kaip tik tai, o ne vakcinos gali būti vėliau nustatomų sveikatos problemų priežastimi.
Ignoruota ir tokia informacija, kaip šeimos pajamos ir ar turimas sveikatos draudimas, gyvenama vieta – miestas ar kaimas, aplinkos faktoriai – oro ir vandens užterštumas.
Galų gale patikimesnėms išvadoms reikia ilgesnio stebėjimo laikotarpio, be kita ko, ir dėl to, kad kai kurios ligos ar sutrikimai gali būti nustatyti vėliau (o tyrimui panaudota ir informacija apie kūdikius ar visai mažus vaikus).
Kaip tik dėl šių ir kitų priežasčių „Henry Ford Health“ tyrimą atšaukė jau po pirmos vidinės recenzijos. Anot medicinos centro, tai padaryta „dėl rimtų problemų, susijusių su jo duomenimis ir metodologija“, o ne dėl politinių priežasčių, siekiant nepabloginti vakcinų įvaizdžio.
15min verdiktas: melas. Netiesa, kad skiepytų ir neskiepytų vaikų sveikatos būklės tyrimas buvo atšauktas siekiant nuslėpti vakcinų poveikį. Tai padaryta dėl netinkamos metodologijos ir tendencingai parinktų duomenų.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia
