Sukūrė net šliužus?
Įrašas apie tariamai nenatūralią Laimo ligos kilmę praėjusią savaitę pasirodė vienoje „Facebook“ paskyroje. „JAV biologinio ginklo laboratorija įtariama Laimo ligos šaltiniu“, – tokia žurnalistų kalbinto eksperto nuomonė užrašyta kaip antraštė.
Pateiktas ir šaltinis – Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ pokalbis su žurnalistikos profesoriumi amerikiečiu Karlu Grossmanu. Jis penkis dešimtmečius tyrė JAV vyriausybės laboratoriją Plumo saloje, kuri yra maždaug 1 mylios (apie 1,6 tūkst. m) atstumu prie nuo Niujorko dalies Long Ailendo.
„Manoma, kad JAV vyriausybės biologinių ginklų laboratorija, įkvėpta nacių biologinių ginklų eksperto ir turėjusi užduotį užnuodyti galvijus Sovietų Sąjungoje, ir yra Laimo ligos šaltinis, neseniai (2021 m. rugpjūtį – red. past.) duotame interviu „Xinhua“ teigė universiteto profesorius ir ilgametis tiriamosios žurnalistikos atstovas“, – teigiama įraše.
Remiantis 2005 m. JAV Vyriausybės atskaitomybės biuro (GAO) ataskaita, Plumo salos gyvūnų ligų centre buvo eksperimentuojama su patogenais, galinčiais sukelti žmonėms mirtinas ligas, įskaitant Vakarų Nilo ir Nipah virusus, Rifto slėnio karštinės užkratą.
„Įtariama, kad Plumo sala taip pat davė pradžią pasaulinei Laimo ligos epidemijai – ligai, kuri perduodama per erkių įkandimus ir negydoma gali sukelti lėtines kančias“, – apibendrino „Facebook“ vartotojas.
Taip pat skaitykite: Laimo ligos bakterijai – jau 60 tūkst. metų ir jos niekas nesukūrė kaip bioginklo
Jis priminė, kad JAV Gynybos departamentas 1989 m. paskelbė, jog Laimo liga plinta tarp karių. Iš tiesų ataskaitoje kalbama ne konkrečiai apie šį susirgimą, o apie įvairias erkes, kurios tampa vis opesne problema kariams ir tarp kurių platinamų ligų yra ir Laimo.
Laimo ligą, dar vadinamą borelioze, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Jos biologiniam ginklui būtų nelogiškas pasirinkimas.
Šiuo įrašu pasidalijo kone 150 internautų, nemažai jų pridėjo klaidingų komentarų.
„Anksčiau apie Laimo ligą išvis niekas net nežinojo, kad tokia yra. Gal ir sirgo koks vienas iš 100 tūkst. Dabar apie tai kalba ir rašo vos ne iš visu lygintuvų. Budas, kaip įbauginti ir priversti žmones reguliariai skiepytis...
Pasaulyje yra ne viena biologinė-karinė laboratorija, kurios specializuojasi būtent ant gmo vabzdžių ir virusų pernešėjų. Virusai naudojami kaip biologinis ginklas. O erkės ir uodai puikiai tam tikslui tinka“, – svarstė viena „Facebook“ vartotoja.
Kitos komentatorės pasisakė ne vien apie erkes: „Manau, kad tie šlykštieji šliužai, kurie išlenda po lietaus, irgi yra biologinis ginklas. <…> Kai juos užmuši, jie bjauriai smirdi, nu tikrai Dievas tokiu bjaurybių nesukūrė, čia tik žmogaus rankų darbas“, „Anksčiau ir apie jokias vaisines musytes nežinojom, visas brudas užvežtas“.
Pripažino negalinti įrodyti
Laimo ligą, dar vadinamą borelioze, sukelia bakterija Borrelia burgdorferi. Ši infekcinė liga pasireiškia daugiasisteminiu žmogaus odos, vidaus organų ir centrinės nervų sistemos pažeidimu. Lietuvoje ligą platina iksodinės (ganyklinės) erkės (Ixodes ricinus).
Sąmokslo teorija apie dirbtinę užkrato kilmę buvo aprašyta 2004 m. išleistoje knygoje „Laboratorija 257: Nerimą kelianti istorija apie slaptą vyriausybės mikroorganizmų laboratoriją Plumo saloje“ (Lab 257: The Disturbing Story of the Government's Secret Plum Island Germ Laboratory).
Joje svarstyta, kad gyvūnų ligų laboratorijos mokslininkai eksperimentavo su Laimo liga užkrėstomis erkėmis, kurios apie 1975 m. ištrūko ir išplito JAV rytinėje dalyje.
Legenda dar labiau išpopuliarėjo, kai tokius nuogąstavimus užsimojo patvirtinti Stanfordo universiteto mokslo tekstų autorė Kris Newby.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Laimo liga buvo sukurta laboratorijoje kaip biologinis ginklas?
2020-aisiais amerikietė išleido knygą „Įkandimas: Slapta Laimo ligos ir biologinių ginklų istorija“. Joje cituojamas šveicarų kilmės mokslininkas Willis Burgdorferis, atradęs Laimo ligos sukėlėją. Rašoma, esą jis teigė, kad tai buvo nepavykęs karinis eksperimentas.
Laimo ligos bakterija Šiaurės Amerikoje yra labai sena ir miškuose galimai randama mažiausiai 60 tūkst. metų.
Pati K.Newby yra pripažinusi, kad negali galutinai susieti Laimo ligos su JAV kariuomenės bioginklo tyrimais. „Mano teorija yra tokia, kad tai buvo genetiškai sukurta riketsija (bakterija), bet, kaip žurnalistė, negaliu to įrodyti“, – sakė ji.
Prielaidas apie dirbtinę Laimo ligos kilmę yra išsakęs ir tuomet dar tik būsimasis JAV sveikatos apsaugos sekretorius Robertas F. Kennedy jaun. Pernai sausį jis net sukūrė beveik 45 min. trukmės tinklalaidę. Joje kalbino minėtą K.Newby.
Taip pat skaitykite: Laimo liga – sukurta kaip biologinis ginklas? R.F.Kennedy neapsisprendžia, ar pritaria šiai sąmokslo teorijai
JAV Krašto saugumo departamentas (atitinkantis vidaus reikalų ministeriją), šiuo metu vykdantis objekto Plumo saloje eksploatavimo nutraukimą ir perkeliantis šią veiklą į Kanzasą, patikino, kad mokslininkai laboratorijoje „netiria ir netyrė Laimo ligos“.
Amerikos Laimo ligos fondo vykdomasis direktorius Philipas J. Bakeris taip pat atmetė teiginius apie tokius eksperimentus su erkėmis
Po užsikrėtimo nebūtinai seka liga
Žmonėms borelijos perduodamos, kai įsisiurbia jomis užsikrėtusi erkė. O erkės jomis užsikrečia, kai maitinasi užkrėstu paukščių ar žinduolių krauju. Borelijų rezervuaras gamtoje – smulkieji graužikai, elniai ir kiti laukiniai gyvūnai, rečiau – naminiai žinduoliai, paukščiai, driežai.
Užsikrėtus borelijomis, Laimo liga nebūtinai susergama. Tuomet gaminasi specifiniai antikūnai prieš borelijas, tačiau ligos simptomų nebūna.
Kuo ilgiau erkė įsisiurbusi, tuo didesnė tikimybė, kad Laimo ligos sukėlėjus (jei jų turi) perduos žmogui. Didžiausia rizika užsikrėsti, kai erkė įsisiurbusi išbūna apie dvi paras (mažiausiai – 24 val.).
Nėra mokslinių įrodymų, kad Laimo ligos sukėlėjai būtų perduodami per maistą, vandenį, oru, liečiant kitą žmogų, bučiuojantis, per lytinius santykius, kūdikiui per mamos pieną. Taip pat – kad ją platintų uodai, musės, blusos ar utėlės.
Liga gali užsikrėsti ir šunys bei katės, bet nėra įrodymų, kad perduotų šeimininkams. Tiesa, jie gali iš lauko parnešti užkrėstų erkių.
Užkrėsti erkes nepraktiška
Taigi borelijos biologiniam ginklui būtų nelogiškas pasirinkimas. Biologiniais ginklais laikomi patogenai, kurie sukelia mirtį ar sunkią ligą per trumpą laiką. Juos turi būti lengva platinti ar perduoti iš žmogaus žmogui, jais galima paveikti visuomenės sveikatą, sukelti paniką ar socialinius neramumus. Laimo ligos sukėlėjui tai nėra būdinga.
Montanos valstijos universiteto entomologijos profesorius Robertas Petersonas yra sakęs: „Erkės ir Laimo liga būtų labai keistas pasirinkimas kaip tyčinis biologinis ginklas, nes su erkėmis sunku dirbti, jos neturi sparnų <…>.“
Erkes apginkluoti Laimo ligos sukėlėjais įmanoma, bet itin nepraktiška. Mat, kaip paaiškinta tinklalapyje „How Stuff Works“, jos labiau mėgsta gamtą, ne urbanistines vietoves, maitinasi lėtai. Būtų didelių logistinių iššūkių dėl jų užkrėtimo ir išsklaidymo.
„Reikėtų užauginti ir užkrėsti daug erkių, o tada kažkaip jas pristatyti žmonių grupei taip, kad per trumpą laiką jie susidurtų ir iš tikrųjų būtų įkandama daug žmonių, – tinklalapiui teigė Šiaurės Floridos universtiteto epidemiologijos ir aplinkosauginės sveikatos profesorius Kerry’is Clarkas. – Užkrėstų erkių išmetimas iš lėktuvo arba bepiločio orlaivio neatrodo kaip veiksmingas būdas sunaikinti populiaciją pasitelkus biologinį ginklą.“
Be to, mirštamumas nuo Laimo ligos palyginti nedidelis, periodas iki sunkios būklės gali būti ilgas.
Šis susirgimas bene pirmą kartą buvo diagnozuotas 1975 m. Laimo miestelyje Konektikuto valstijoje. Bet tai nebuvo pirmas šios ligos atvejis. Jos simptomai buvo aprašyti ir net susieti su erkėmis jau XVIII a.
Jeilio visuomenės sveikatos mokyklos vadovaujama tyrėjų grupė nustatė, kad Laimo ligos bakterija Šiaurės Amerikoje yra labai sena ir miškuose galimai randama mažiausiai 60 tūkst. metų. Tai yra gerokai anksčiau, nei liga pirmą kartą aprašyta.
15min verdiktas: melas. Laimo ligą sukeliančios borelijos gyveno jau prieš dešimtis tūkstančių metų. Tad netiesa, kad ji buvo sukurta kaip biologinis ginklas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
