Socialiniame tinkle „Facebook“ pastaruoju metu aktyviai dalijamasi įrašu lenkų kalba, kuriame pateikiamas sąrašas susirgimų, kuriuos tariamai gydo ivermektinas. 15min išanalizavo šiuos teiginius ir išsiaiškino, kur ir kodėl vertėtų vartoti šį vaistą, o kada reikėtų susilaikyti.
Koks tai vaistas?
Ivermektinas yra antiparazitinis preparatas, kurį mokslininkai dar aštuntame praėjusio amžiaus dešimtmetyje išskyrė iš bakterijų Streptomyces avermitilis auginimo terpės.
Nuo devintojo dešimtmečio jis pradėtas naudoti kaip antiparazitinis preparatas žmonėms, namų augintiniams ir ūkiniams gyvūnams.
Jis veikia paralyžiuodamas bestuburius parazitus. Taip pat tai yra antros linijos vaistas nuo niežų ir rožės.
Prasidėjus dezinformacijos bangai dėl ivermektino, gamintojas „Merck Sharp & Dohme“ išplatino pranešimą, kuriuo paragino negydyti COVID-19 šiuo preparatu, nes jis nėra tam skirtas, o tokia savigyda gali būti pavojinga.
Tarp nepageidaujamų vaisto poveikių, žmonėms skirto vaisto informaciniame lapelyje yra nurodomas viduriavimas, pykinimas, galvos svaigimas, mieguistumas.
Retesni nepageidaujami poveikiai – nuovargis, pilvo skausmas, vidurių užkietėjimas, vėmimas, drebulys, bėrimas, niežėjimas.
Taip pat ivermektinas gali sąveikauti su kai kuriais kitais vaistais – pavyzdžiui, krešumą mažinančiu preparatu varfarinu – todėl šių preparatų be gydytojų priežiūros vartoti nereikėtų.
Plačiau skaitykite: Bijo vakcinų, bet COVID-19 „gydo“ gyvūnų vaistais: gali būti mirtinai pavojinga
Be to, jis gali pabloginti pacientų, sergančių tam tikromis lėtinėmis ligomis (pvz., astma), savijautą.
Veterinarinių vaistų pavartoję žmonės skundžiasi ūmiam apsinuodijimui būdingais simptomais – bėrimais, pykinimu, skausmais pilve, neurologinėmis problemomis ir paūmėjusiu hepatitu.
Atradėjai gavo Nobelio premiją
„Facebook“ platinamo įrašo autorių tvirtinimu, ivermektinas yra saugus vartoti, nes 2015 m. už jo atradimą buvo skirta Nobelio premija.
Tačiau tai tik dalis tiesos, už šį vaistą du mokslininkai – Williamas C. Campbellas ir Satoshi Omura – išties buvo apdovanoti Nobelio premija, tačiau ji buvo skirta už parazitinių infekcijų gydymo atradimą ir visai nereiškia, kad ivermektinas yra saugus ar veiksmingas gydant kitas ligas.
Nobelio premijos svetainėje nurodyta, kad 2015 m. fiziologijos bei medicinos srities premija buvo paskirta „už atradimus, susijusius su nauju gydymu nuo apvaliųjų kirmėlių parazitų sukeltų infekcijų“.
Svetainėje rašoma, kad mokslininkai atrado, jog vaistas avermektinas, kuris buvo chemiškai modifikuotas į geresnį junginį, vadinamą ivermektinu, „radikaliai sumažino“ upinio aklumo, limfinės filariozės ir kitų žmonių parazitinių ligų atvejų skaičių.
„Vėliau ivermektinas buvo išbandytas su parazitinėmis infekcijomis sergančiais žmonėmis ir veiksmingai naikino parazitų lervas (mikrofilarijas)“, – teigiama svetainėje. „Bendras S.Omuros ir W.Kempbelo indėlis leido atrasti naują vaistų, pasižyminčių nepaprastu veiksmingumu prieš parazitines ligas, klasę.“
Koronaviruso negydo
„Facebook“ tinkle platinamame įraše pateiktas sąrašas būklių, kurias tariamai gydo ivermektinas. Mes išanalizavome vaisto poveikį šiems susirgimams.
Teiginys: Ivermektinas gali būti vartojamas kaip profilaktinė priemonė ir siejamas su reikšmingu infekcijų, hospitalizacijos ir mirtingumo dėl C-19 sumažėjimu.
Realybė: Mokslo bendruomenėje ir sveikatos priežiūros institucijose vyrauja konsensusas, kad ivermektinas neturėtų būti vartojamas COVID-19 gydymui.
Paaiškinimas: Per COVID-19 pandemiją ivermektinas atsidūrė visuotinio dėmesio centre po to, kai Australijoje atliktas tyrimas parodė, kad šis vaistas neleido SARS-CoV-2 virusui daugintis beždžionių ląstelėse.
Melburno universiteto mokslininkai rekomendavo, kad ivermektiną reikėtų toliau tirti dėl galimos naudos žmonėms, tačiau įspėjo, kad nėra įrodytas preparato veiksmingumas gydyti COVID-19 susirgusius žmones.
Tačiau vėliau daugelis klinikinių tyrimų ir mokslinių tyrimų parodė, kad ivermektinas neturi reikšmingo poveikio gydant COVID-19.
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), Jungtinių Amerikos Valstijų Maisto ir vaistų administracija, bei kitos svarbios sveikatos priežiūros institucijos nerekomenduoja vartoti ivermektino COVID-19 gydymui.
Plačiau skaitykite: Pandemija baigėsi, o gandai apie „stebuklingus“ vaistus nuo COVID-19 – ne
Pažerta melų
Teiginys: Užkerta kelią vaistų, sukurtų naudojant iRNR technologiją, daromai žalai, blokuoja spyglio baltymo patekimą į ląsteles, o jei žmogus buvo skiepytas, jis gali pats išsigydyti skiepų padarytą žalą naudodamas ivermektiną.
Realybė: Informacinė RNR (iRNR) technologija yra saugi ir patvirtinta.
Paaiškinimas: iRNR iš vakcinos moko mūsų ląsteles gaminti baltymą, kuris paskatina imuninį atsaką.
Kai kurioms vakcinoms panaudota iRNR technologija tiriama jau daugiau nei du dešimtmečius (pavyzdžiui, aiškinamasi, ar padėtų gydant vėžį), tik nebuvo panaudota vakcinose.
Farmacijos kompanijos atliko klinikinius vakcinų tyrimus, reguliavimo ir vyriausybinės institucijos tikrino jų rezultatus.
Kadangi gamintojai jau per tyrimus dalijosi informacija su atsakingomis institucijomis, šioms neužtruko patvirtinti vakcinas. Skiepai buvo patvirtinti įsitikinus, kad jie yra saugūs ir efektyvūs.
Beje, Nobelio premija fiziologijos ir medicinos srityje buvo skirta ir už iRNR technologijos sukūrimą, nulėmusį COVID vakcinų atsiradimą. 2023 metais ją gavo mokslininkai Katalina Kariko ir Drewas Weissmanas.
Plačiau skaitykite: Nauja melagiena: skiepų nuo ŽIV dar nėra, o nuo COVID-19 atsirado per metus, reiškia, nesaugūs
Hepatito negydo
Teiginys: gydant C tipo geltą, ivermektinas turi tik teigiamą poveikį ir neturi jokio žalingo poveikio. Iš tikrųjų dar prieš patekdamas į ląstelę jis jau sunaikina kraujyje esantį virusą.
Realybė: Ivermektinas nėra patvirtintas ar veiksmingas hepatito gydymo būdas, įskaitant hepatitą B, C ar kitus virusinius hepatitus.
Paaiškinimas: Nėra tokio susirgimo kaip C tipo gelta – čia greičiausiai turimas omenyje hepatitas C. Tai yra viruso sukeltas kepenų uždegimas, kuris gali sukelti geltą, karščiavimą ir cirozę. Šiuo virusu galima užsikrėsti per kraują ar jo produktus, retai per lytinius santykius, o užsikrėtusi nėščioji gali virusą perduoti gimdymo metu naujagimiui.
Kaip nurodoma Santaros klinikų publikacijoje šia tema, pacientams skiriami dviejų tiesiogiai hepatito C virusą veikiančių antivirusinių vaistų deriniai, kurie tinkami ir pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu, ir net dializuojamiems.
Gydymas trunka tik du – tris mėnesius. Gydymo efektyvumas, tai yra galimybė visiškai pasveikti ir pamiršti hepatito C diagnozę, yra beveik šimtaprocentinis didžiajai daliai pacientų, nepriklausomai nuo ligos trukmės – net ir praėjus daugiau nei 30 metų po užsikrėtimo.
Mokslininkai išties analizavo ivermektino poveikį, tik ne hepatito C, o hepatito B virusui (HBV). Publikacijoje „Ivermektinas slopina HBV patekimą į branduolį slopindamas KPNA2“ (angl. Ivermectin Inhibits HBV Entry into the Nucleus by Suppressing KPNA2) nurodoma, kad šis vaistas gali slopinti HBV gamybą skirtingu mechanizmu nei dabartiniai hepatito B gydymo vaistai.
Tačiau pabrėžiama, kad tai dar toli gražu nereiškia, kad šį vaistą jau galima naudoti hepatito B gydymui – tyrimas turi kelis trūkumus: visų pirma, jis buvo atliktas tik laboratorinėse ląstelėse ir pelėse, todėl nėra aišku, ar ivermektinas veiksmingas žmonėms.
Visų antra, nors vaistas sumažina HBV rodiklius, neįrodyta, kad jis visiškai pašalina virusą. Be to, jis nebuvo tiesiogiai lyginamas su stipriausiais esamais hepatito B gydymo metodais.
Taip pat trūksta duomenų apie ilgalaikį ivermektino poveikį kepenims ir jo saugumą žmonėms. Norint patvirtinti jo veiksmingumą, būtini išsamesni klinikiniai tyrimai.
Tyrimai dėl vėžio gydymo – aptakūs
Teiginys: Ivermektinas slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi ir metastazavimą, išsaugo sveikas ląsteles ir pagerina chemoterapijos veiksmingumą.
Realybė: Su žmonėmis šis preparatas tokių rimtų susirgimų gydymui bandytas dar nebuvo. Nėra jokių įrodymų apie jo veiksmingumą ar saugumą, gydant onkologines ligas. Nenustatytas jo poveikis sąlytyje su kitais vaistais, įskaitant skirtus chemoterapijai.
Paaiškinimas: Socialiniuose tinkluose plintantis gandas, esą ivermektinas – efektyvus vaistas prieš įvairių rūšių onkologinius susirgimus, atsirado po to kai buvo publikuotas tyrimas, pavadinimu „Ivermektinas kaip vėžio kamieninių ląstelių inhibitorius“ (angl. Ivermectin as an inhibitor of cancer stem‑like cells).
Jame atskleidžiama, kaip ivermektinas sunaikina krūties vėžio kamienines ląsteles, suteikdamas naują viltį pacientams, kovojantiems su pažengusiomis ligos stadijomis.
Reikia pabrėžti, kad šie ivermektino laboratoriniai tyrimai buvo atlikti tik ląstelių kultūroje (laboratorijoje auginamose ląstelėse), naudojant žmogaus krūties vėžio ląstelių liniją MDA-MB-231, ir buvo labai preliminarūs.
Tai nėra įrodymas, kad šis preparatas yra efektyvus gydant žmones.
Be to, tyrimas turi keletą trūkumų, kuriuos būtina įvertinti – reikia atlikti papildomas analizes, išsiaiškinti poveikį su gyvūnais bei žmonėmis, kad būtų geriau suprastas ivermektino potencialas kaip vėžio terapijos agento.
Skaitykite plačiau: Nusitaikė į sergančius vėžiu: aiškina, kad jiems padės antiparazitiniai arklių vaistai
Tyrimas, atliktas tik su pelėmis
Teiginiai: ivermektinas pasiekia centrinę nervų sistemą ir regeneruoja nervus;
Jis pasižymi labai stipriu priešuždegiminiu poveikiu ir daro didelį poveikį trauminiams ir ortopediniams sužalojimams, stiprina raumenis ir neturi šalutinio poveikio kaip kortikosteroidai.
Realybė: Šių pareiškimų šaltinis, tikėtina, yra mokslinis tyrimas, šiemet publikuotas žurnale „Turkish Journal of Medical Sciences“. Tačiau jame nebuvo aiškinamasi ivermektino poveikio žmonėms – jis buvo atliktas su 48 laboratorinėmis pelėmis. Tai – per maža imtis, leidžianti daryti išvadas apie šio preparato ilgalaikį poveikį ar pritaikymą žmonių ligoms gydyti.
Paaiškinimas: Tyrimo „Ivermektino poveikis nervų regeneracijai po sėdmens nervo pažeidimo pelėms: didelio fruktozės kiekio mitybos pasekmės“ (angl. Impact of ivermectin on nerve regeneration following sciatic injury in mice: the consequences of dietary high fructose) metu mokslininkai naudojo 48 laboratorines peles, kurias padalino į šešias grupes.
Pusė pelių 8 savaites gėrė vandenį su didelio fruktozės kiekio sirupu, kita pusė – paprastą vandenį. Po 28 dienų visoms pelėms buvo chirurgiškai pažeistas sėdmens nervas, kad būtų galima įvertinti gijimą.
Po nervo pažeidimo kai kurioms grupėms buvo skiriamas ivermektinas, kuris buvo tirtas kaip galimas nervų gijimą skatinantis vaistas ir gabapentinas – dažnai vartojamas skausmui malšinti po nervų pažeidimų. Kontrolinei grupei neskirta jokių preparatų.
Tyrimas parodė, kad ivermektinas išties turi perspektyvų būti toliau tiriamas kaip vaistas, skirtas nervų regeneracijai ir pagerinti jutimų bei judėjimo funkcijas po sužalojimo. Be to, jis galimai gali sumažinti insulino atsparumą, kuris yra susijęs su prastu nervų gijimu.
Tačiau moklininkai akcentuoja, kad reikia daugiau tyrimų, ypač su žmonėmis, kad būtų galima įsitikinti šio gydymo veiksmingumu ir saugumu.
Tyrimas turi keletą trūkumų: jis buvo atliktas tik su pelėmis, todėl nėra garantijos, kad tie patys rezultatai būtų gauti su žmonėmis. Taip pat nebuvo išnagrinėtas ilgalaikis ivermektino poveikis nervų sistemai, o fruktozės neigiamo poveikio mechanizmai nebuvo detaliai paaiškinti. Be to, tyrimo imtis buvo gana nedidelė (48 pelės), todėl didesnė grupė galėtų suteikti tikslesnius rezultatus.
Teiginys: širdies apsauga širdies pertekliaus metu. Pvz, embolijoje jis užkerta kelią širdies hipoksijai, nes skatina bazinės energijos gamybą, todėl audiniai nesunaikinami, todėl pagerėja širdies veikla.
Realybė: Šis teiginys nėra pagrįstas realiomis medicininėmis būklėmis.
Paaiškinimas: Nėra tokios sveikatos būklės kaip „širdies perteklius“ medicinos sąvokos „bazinė energija“.
Embolija – kraujagyslių užkimšimas įvairiomis kraujyje cirkuliuojančiomis dalelėmis – embolais. Tai gali būti riebalų lašeliai, oro burbulėliai, navikinės ląstelės, svetimkūniai, o taip pat atitrūkęs nuo kraujagyslės sienelės trombas.
Embolizacija iš širdies ar krūtinės aortos gali sukelti insultą, praeinančiosios smegenų išemijos priepuolį ar periferinių arterijų užsikimšimą, todėl yra pavojinga gyvybei.
Hipoksija – reiškinys, kai organams ir audiniams stinga deguonies arba audiniai nesugeba panaudoti juose esančio deguonies. Hipoksija pasitaiko gana dažnai sutrikus bet kuriai daliai sistemos (kvėpavimo organų, kraujotakos sistemos, valdančių kvėpavimą nervinių centrų), tiekiančios deguonį organizmui.
Cirkuliacinė (širdies ir kraujagyslių) hipoksija atsiranda dėl kraujo apytakos sutrikimo, kai organai ir audiniai nepakankamai aprūpinami krauju (nukraujavus, sutrikus širdies ir kraujagyslių sistemos veiklai).
Kraujas perneša deguonį, ne „bazinę energiją“, kaip tvirtinama „Facebook“ įraše. Deguonis pernešamas dviem būdais: nedidelė dalis (apie 2 proc.) ištirpsta kraujo plazmoje ir eritrocitų skystyje, o didžioji dalis (apie 98 proc.) prisijungia prie hemoglobino – baltymo, esančio raudonuosiuose kraujo kūneliuose.
Autoimuninių ligų negydo
Teiginys: gydo autoimunines ligas, tokias kaip: reumatoidinis artritas, ankilozinis spondilitas, fibromialgija, psoriazė, Krono liga, alerginis peršalimas
Realybė: Nėra tyrimų, įrodančių ivermektino galimybes gydyti žmonių autoimunines ligas.
Paaiškinimas: Mokslininkai išties bandė aiškintis, kokios galimybės taikyti ivermektiną įvairių autoimuninių ligų gydymui.
Vienas tyrimų parodė, kad jis potencialiai galėtų toliau būti tiriamas kaip preparatas, skirtas išsėtinės sklerozės gydymui dėl galimai turimų priešuždegiminių savybių.
Tačiau mokslininkai pabrėžia, kad reikia daugiau tyrimų, kad būtų visiškai suprastas ivermektino poveikis T ląstelėms ir uždegimo reguliavimui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad tyrime dalyvavo tik laboratorinės pelės, todėl neįmanoma nustatyti šio preparato poveikio žmogui.
Tyrime taip pat pastebėta, kad buvo sunkumų tiksliai įvertinti ivermektino poveikį visiems tyrimo aspektams, nes tyrimas buvo atliktas su gyvūnais, o kai kurie duomenys buvo subjektyvūs.
Praėjusiais metais paskelbtame moksliniame straipsnyje „Ivermektinas: Daugialypis vaistas, kurio potencialas neapsiriboja tik antiparazitine terapija“ (angl. Ivermectin: A Multifaceted Drug With a Potential Beyond Anti-parasitic Therapy) teigiama, kad ivermektinas pasižymi priešuždegiminėmis ir imunomoduliuojančiomis savybėmis, kurios gali būti naudingos gydant uždegimines odos ligas ir galbūt autoimunines ligas.
Tačiau straipsnio autoriai pažymi, ivermektino, kaip priešuždegiminės medžiagos, vaidmuo buvo suprastas tik neseniai ir nėra iki galo ištirtas.
Tyrimai, kuriais buvo siekiama išsiaiškinti šio preparato priešuždegiminį poveikį buvo atliekami tik su pelėmis, taigi trūksta platesnių klinikinių tyrimų su žmonėmis.
Uždegiminių ligų mechanizmai dažnai yra sudėtingi ir daugialypiai, tad reikia daugiau tyrimų, kad būtų galima pilnai suprasti ivermektino veikimo spektrą.
Veikia virusus ir bakterijas, bet yra papildomų sąlygų
Teiginys: tai antimikrobinė medžiaga (bakterijos ir virusai) ir stiprina imunitetą.
Realybė: Pagrindinė problema – ivermektino veiksmingumas laboratorinėse ląstelių kultūrose (in vitro) nepasitvirtino bandymuose su gyvūnais, o žmonėms saugios vaisto dozės gali būti per mažos, kad pasiektų reikalingą koncentraciją kraujyje.
Paaiškinimas: 2020 metais įtakingame žurnale „Nature“ pasirodė mokslinė analizė, kurioje teigiama, kad ivermektinas pasižymi antimikrobinėmis, antivirusinėmis ir priešvėžinėmis savybėmis, todėl gali būti laikomas perspektyviu vaistu įvairioms ligoms gydyti.
Tyrimai rodo, kad jis gali veikti prieš daugelį RNR ir DNR virusų, įskaitant Zikos, dengės, geltonojo drugio, Vakarų Nilo, Venesuelos arklių encefalito, paukščių gripo A ir kitų.
Tačiau pabrėžiama, kad norint įvertinti ivermektino veiksmingumą žmonėms, būtini išsamūs klinikiniai tyrimai, kurie kol kas atlikti tik su gyvūnais.
Publikacijos išvadose akcentuojama pagrindinė problema – ivermektino veiksmingumas laboratorinėse ląstelių kultūrose (in vitro) nepasitvirtino bandymuose su gyvūnais, o žmonėms saugios vaisto dozės gali būti per mažos, kad pasiektų reikalingą koncentraciją kraujyje.
Dar vienas tyrimas su pelėmis
Teiginys: Padeda reguliuoti gliukozės, insulino metabolizmą, cholesterolio kiekį ir mažina kepenų riebalų kiekį steatozei.
Realybė: Ivermektinas pagerino reakciją į gliukozę ir pagerino medžiagų apykaitos funkciją kliniškai kontroliuojamoje aplinkoje sergančioms diabetu pelėms. Tačiau kol kas nežinoma, ar šis pagerėjimas gali būti pastebimas ir diabetu sergantiems žmonėms.
Paaiškinimas: Nedidelis 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad būtent dėl 2 tipo diabeto ivermektinas gali būti mažiau veiksmingas gydant parazitines ligas.
Beveik prieš dvidešimtmetį – 2006 m. atliktas tyrimas parodė, kad šis preparatas pagerino diabetinių pelių hiperglikemijos lygį, o 2013 m. tyrimas parodė, kad jis pagerino pelių medžiagų apykaitos funkciją.
Tačiau tyrimai su pelėmis dar neįrodo, kad analogiškas poveikis bus ir žmonėms.
Pats vaistas neturėtų paveikti diabetu sergančių žmonių taip, kaip insulinas ar steroidai veikia cukraus kiekį kraujyje. Insulinas gali sumažinti gliukozės kiekį, o steroidai – padidinti.
Šalutiniai poveikiai
Mokslininkai atliko Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pranešimų apie nepageidaujamus reiškinius bazės „VigiBase“. duomenų analizę, kurioje ypač daug dėmesio skirta sunkioms reakcijoms po ivermektino, tokioms kaip encefalopatijos (smegenų pažeidimai), odos reakcijos, kepenų ir inkstų sutrikimai.
Mokslininkai analizavo pranešimus apie sunkius nepageidaujamus reiškinius, susijusius su ivermektinu ir kitais vaistais nuo parazitų.
Iš viso aptikti 667 atvejai po ivermektino vartojimo, iš kurių 208 buvo Afrikoje, o 459 – kitose šalyse. Dažniausiai pasitaikė odos reakcijos, encefalopatijos ir sąmonės sutrikimai. Encefalopatijos buvo fiksuotos ne tik Afrikoje, bet ir kitose pasaulio vietose.
Apie rimtus neurologinius nepageidaujamus reiškinius iš pradžių buvo pranešta vykdant visuomenės sveikatos programas Afrikoje, skirtas onchocerkozei naikinti, taikant bendruomeninį gydymą ivermektinu; Kamerūne ir Kongo Demokratinėje Respublikoje buvo pranešta apie encefalopatijos ir komos atvejus asmenims, kurie tuo pat metu buvo užsikrėtę dideliu kitos filarijų rūšies – Loa loa – gausumu.
Įprastai ivermektino šalutiniai poveikiai gali apimti virškinimo sutrikimus, tokius kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir pilvo skausmas, taip pat odos reakcijas – niežėjimą, išbėrimus ir dilgėlinę.
Taip pat gali pasireikšti galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis ir mieguistumas.
Retesniais atvejais gali atsirasti alerginės reakcijos, įskaitant stiprų niežėjimą, patinimą ir kvėpavimo sutrikimus, taip pat neurologiniai simptomai, tokie kaip koordinacijos sutrikimai, sumišimas ar net traukuliai, ypač jei yra genetinis jautrumas.
Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti ortostatinė hipotenzija, taip pat kepenų fermentų padidėjimas.
15min verdiktas: iš dalies melas. Nurodoma, kad kai kuriuose tyrimuose buvo nagrinėjamas ivermektino naudojimas onkologinių ligų gydymui, tačiau tai klaidinanti interpretacija – su žmonėmis šis preparatas tokių rimtų susirgimų gydymui bandytas dar nebuvo.
„Facebook“ išvardytas preparato poveikis buvo stebimas tiriant laboratorines peles arba ląstelių kultūras mėgintuvėliuose, tačiau ne gydant žmonių ligas.
Nors mokslininkai sutaria, kad reikėtų atlikti dar papildomų tyrimų, tačiau kol kas nėra rezultatų, kuriais remiantis ivermektino bandymus būtų siūloma atlikti su žmonėmis.
Mokslininkai akcentuoja, kad tam dar anksti ir reikėtų išspręsti keletą neatsakytų klausimų dėl šio vaisto šalutinių poveikių ar sąveikos su kitais preparatais.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
