„Analginlo ir tetraciklino poveikis kraujo gamybai yra viena iš tų temų, apie kurias kalbama per mažai.
Šie vaistai, kartu su kitais populiariais preparatais, tokiais kaip difenhidraminas ar amidopirinas, gali turėti slopinantį poveikį kaulų čiulpams – vietai, kurioje gimsta mūsų imunitetas ir gyvybinės ląstelės.
Ilgainiui tai gali sukelti ne tik mažakraujystę, bet ir rimtą imuninės sistemos nusilpimą, paliekant organizmą neapsaugotą nuo vidinių ir išorinių grėsmių“, – teigiama „Facebook“ įraše (kalba netaisyta).
Kokie tai vaistai?
Metamizolas, Lietuvoje dažnai vadinamas analginu, gali labai retai sukelti agranulocitozę – pavojingą baltųjų kraujo kūnelių, ypač neutrofilų, sumažėjimą.
Europos vaistų asociacija (EVA) Farmakologinio budrumo rizikos vertinimo komitetas 2024 m. peržiūrėjęs duomenis apie agranulocitozės riziką, susijusią su metamizolio vartojimu, nutarė, kad šio vaistinio preparato informaciniame lapelyje pateikti įspėjimai turi būti atnaujinti.
Komitetas taip pat rekomendavo, kad sveikatos priežiūros specialistai aiškiai informuotų pacientus, jog pasireiškus agranulocitozės simptomams, vaisto vartojimą būtina nedelsiant nutraukti ir skubiai kreiptis į medikus.
Tarp galimų simptomų nurodomi karščiavimas, šaltkrėtis, gerklės skausmas, taip pat skausmingos opos gleivinėse – ypač burnoje, nosyje, gerklėje ar lytinių organų bei išangės srityje.
Didelės apimties kohortiniai ir registrų duomenimis pagrįsti tyrimai rodo, kad su metamizolio vartojimu siejama agranulocitozė yra itin retas reiškinys. Vertinama, kad ji pasitaiko maždaug 0,5–6 atvejais milijonui gydytų pacientų per metus.
Tam tikros grupės (vyresnio amžiaus žmonės, moterys, asmenys, vartojantys šį preparatą ilgą laiką ar dažnai) gali turėti šiek tiek didesnę santykinę riziką, tačiau net ir šiose grupėse absoliuti tikimybė vis tiek išlieka maža.
Taigi, iš to negalima daryti išvados, kad analginas „ilgainiui slopina kaulų čiulpus“ visiems ar dažnai.
Tetraciklinas nėra vienas vaistas
Socialinio tinklo įraše tvirtinama, kad „poveikis kraujo gamybai“ gali atsirasti ir nuo tetraciklino vartojimo. Čia svarbu suprasti, jog tai nėra vienas konkretus vaistas.
Tetraciklinai yra antibiotikų grupė. Jie turi žinomų šalutinių poveikių, bet teiginys, kad jie įprastai „slopina kaulų čiulpus“ ir ilgainiui sukelia imuninės sistemos nusilpimą, nėra pagrįstas.
Tiesa, toks tetraciklinų efektas retai, tačiau pastebimas ne vartojant vien tetraciklinus, o jų kombinacijoje su kitais preparatais.
Mokslinėje literatūroje pažymima, kad antibiotikai, tokie kaip trimetoprimas–sulfametoksazolas, penicilinai ir tetraciklinai, gali slopinti kaulų čiulpų veiklą, ypač kai vartojami kartu su kitais vaistais, pavyzdžiui, metotreksatu.
Šį poveikį galima sumažinti reguliariai stebint kraujo rodiklius ir prireikus koreguojant dozes.
Nurodoma, kad kaulų čiulpų slopinimo tikimybė gali padidėti dėl gretutinių reiškinių – ypač jei pacientas turi inkstų funkcijos sutrikimų arba vartoja dideles vaistų dozes.
Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad tetraciklino sukeltas kaulų čiulpų slopinimas yra itin reta komplikacija. Nors klasikinis tetraciklinas pavieniais atvejais gali sukelti sunkią, tačiau paprastai grįžtamą aplazinę anemiją, tokie atvejai apibūdinami kaip idiosinkratiški – tai yra individualiai nenuspėjamos, išskirtinės reakcijos.
Taigi, teiginys, esą šie vaistai paprastai slopina kaulų čiulpų veiklą ir ilgainiui silpnina imuninę sistemą, neturi mokslinio pagrindo.
Mini uždraustą preparatą
„Facebook“ įraše minimas amidopirinas ar aminopirinas – sena ir rizikinga medžiaga, tačiau šiame kontekste jos pavadinimas pasitelktas manipuliatyviai.
Amidopirinas (taip pat žinomas kaip aminofenazonas arba aminopirinas, prekybinis pavadinimas „Pyramidon“) yra senas nenarkotinis analgetikas ir antipiretikas iš pirazolono grupės, anksčiau plačiai vartotas skausmui ir karščiavimui malšinti, ypač sergant reumatinėmis ligomis.
Dėl didelės rimtų kraujo ląstelių sutrikimų, ypač agranulocitozės, rizikos jis buvo pašalintas iš rinkos arba uždraustas daugelyje Vakarų ir kitų išsivysčiusių šalių.
Tokios reguliavimo institucijos kaip JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA) ir analogiškos agentūros Jungtinėje Karalystėje, Švedijoje, Prancūzijoje, Japonijoje bei Australijoje jį pripažino pernelyg pavojingu įprastiniam vartojimui ir uždraudė arba išėmė iš apyvartos.
Bet įraše jis įmetamas šalia šiuolaikiškų, patvirtintų ir saugių vaistų taip, tarsi visi jie vienodai „griautų imunitetą“. Tai klaidingas sugretinimas.
-
Vartojate papildus, o geležies – kaip trūko, taip trūksta: štai kodėl organizmas neįsisavina
-
Ką iš tikro rodo feritino tyrimas ir kaip iš tiesų didinti geležies atsargas?
-
Kada ir dėl ko tikrintis sveikatą? Gydytoja pateikė atmintinę pagal amžių – nepadarykite klaidos
-
Ilgaamžiškumo medicina: ką apie mūsų sveikatą pasako kraujo rodikliai
-
Nuolat pavargę ir išsekę? Specialistės įvardijo tylųjį energijos vagį, apie kurį daugelis nė neįtaria
Retas šalutinis poveikis pateikiamas kaip taisyklė
Difenhidraminas – tai pirmos kartos antihistamininis vaistas, vartojamas alergijos simptomams, tokiems kaip sloga, niežėjimas ar bėrimai, mažinti.
Nors viešojoje erdvėje kartais pasigirsta nuogąstavimų dėl antihistamininių vaistų poveikio kraujui, turimi duomenys rodo, kad difenhidramino sukeliamos hematologinės nepageidaujamos reakcijos yra labai retos.
Medicininėje literatūroje ir vaistų charakteristikose aprašyti pavieniai atvejai, kai vartojant difenhidraminą pasireiškė tokios komplikacijos kaip hemolizinė anemija, trombocitopenija ar įvairūs leukocitų kiekio sumažėjimai – įskaitant agranulocitozę ar pancitopeniją. Vis dėlto šie reiškiniai laikomi idiosinkratiškais, t. y. nenuspėjamais ir nesusijusiais su įprastomis dozėmis.
Klinikinė praktika rodo, kad absoliuti rizika išlieka maža – dauguma pacientų šį vaistą toleruoja gerai ir be kraujo rodiklių pokyčių.
Tačiau „Facebook“ įraše reta nepageidaujama reakcija manipuliatyviai paverčiama bendra taisykle.
Pseudomokslinė analizė
„Facebook“ įraše minima gyvo kraujo analizė (GKA) remiasi tikru metodu – tamsaus lauko mikroskopija, tačiau pati nėra pripažinta diagnostikos priemonė.
Ji nesuteikia patikimos klinikinės informacijos ir nėra naudojama standartinėje medicinoje. Iš esmės čia pasitelkiamas tikras mokslinis principas, bet iš jo daromos nepagrįstos išvados – tai būdinga pseudomokslui.
GKA interpretacijos dažnai grindžiamos klaidingu normalių biologinių reiškinių aiškinimu. Pavyzdžiui, eritrocitų susigrupavimas į vadinamąsias „monetų stulpelių“ struktūras (rouleaux) yra natūralus ir gerai ištirtas reiškinys, susijęs su kraujo tekėjimo savybėmis, o ne su ligomis.
Tačiau GKA praktikai šį visiškai normalų procesą pateikia kaip įvairių patologijų – nuo imuniteto sutrikimų iki vėžio – požymį.
Lietuvoje žinomas mažiausiai vienas atvejis, kuomet toks tyrimas kainavo ne tik apvalią pinigų sumą, bet ir nemažai nervų tokiu būdu „ištirto“ vaiko tėvams.
Kaip skelbia portalas lrytas.lt, 2014 metais mūsų šalyje apsilankęs Kanadoje gyvenantis fizikas Vladas Martirosas buvo žinomas kaip atliekantis atlieka tyrimus iš gyvo kraujo lašo.
Jo prognozė apie jos sūnui gresiantį vėžį teisininkę iš Alytaus taip pribloškė, kad ji kreipėsi į Vilniaus universiteto vaikų ligoninės specialistus.
Atlikus išsamius tyrimus Vilniaus universiteto vaikų ligoninėje paaiškėjo, kad alytiškės sūnus sveikas.
Medikai paaiškino moteriai, kad brangiai kainuojantis mikroskopinis gyvo kraujo lašo tyrimas neturi diagnostinės vertės ir jokio mokslinio pagrindo.
Išties, tyrimai rodo, kad tokia diagnostika yra nepatikima: pavyzdžiui, bandymai aptikti vėžį naudojant šį metodą pasižymėjo labai žemu jautrumu ir specifiškumu, o skirtingi „specialistai“ dažnai pateikia skirtingas išvadas iš to paties mėginio. Tai reiškia, kad metodas nėra nei standartizuotas, nei reprodukuojamas – esminės mokslo sąlygos čia nėra įvykdomos.
Galiausiai, gyvo kraujo analizė yra finansiškai motyvuota praktika, kuri dažnai veikia kaip uždaras ciklas: pacientui parodomas „problemiškas“ kraujas, tuomet siūlomi papildai ar „gydymas“, o vėliau atliekamos pakartotinės analizės, kurios neva rodo progresą.
Tokia schema primena ne mediciną, o verslo modelį, paremtą įspūdžio kūrimu. Moksliniai duomenys rodo, kad stebimi „bakterijų“ ar kitų struktūrų vaizdai dažniausiai yra ne gyvi organizmai, o baltymų sankaupos ar ląstelių irimo produktai, atsirandantys laikui bėgant mėginyje už organizmo ribų.
15min verdiktas: melas. Socialiniuose tinkluose platinamas teiginys manipuliuoja pavieniais, itin retais šalutiniais poveikiais ir pateikia juos kaip įprastą ar neišvengiamą reiškinį. Nors kai kurie minimi vaistai – pavyzdžiui, metamizolas (analginas) – labai retais atvejais gali sukelti rimtų kraujo pokyčių, tokios komplikacijos yra išimtinės ir pasitaiko vos keliems atvejams iš milijono pacientų. Tuo tarpu tetraciklinai nėra vienas konkretus preparatas, o antibiotikų grupė, kurios įprastinis vartojimas su kaulų čiulpų slopinimu nesiejamas.
Įraše taip pat klaidingai sugretinami skirtingo saugumo profilio vaistai: pavyzdžiui, jau seniai dėl rizikų uždraustas amidopirinas pateikiamas greta šiandien naudojamų ir reguliuojamų medikamentų, sudarant įspūdį, kad visi jie vienodai „griauna imunitetą“. Be to, difenhidramino hematologinės reakcijos yra itin retos ir klinikinėje praktikoje laikomos išimtinėmis, o ne dėsningomis.
Tokiu būdu retas, nenuspėjamas nepageidaujamas poveikis paverčiamas bendrine taisykle, o tai neatitinka mokslinių duomenų ir gali klaidinti pacientus dėl vaistų saugumo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
