Pavojus – tyrimų trūkumas
Praėjusį pirmadienį LR Seime vyko mokslinio tyrimo „Širdies, inkstų ir metabolinio sindromo paplitimas bei inkstų ir širdies pažaidos žymenų nepakankamas naudojimas Lietuvoje“ pristatymo konferencija.
Medicinos ekspertai aptarė svarbią sveikatos problemą Lietuvoje – širdies, inkstų ir metabolinį sindromo nepakankamą prevenciją ir vėluojančią diagnostiką.
Konferenciją organizavo Lietuvos asociacija „Gyvastis“, bendradarbiaudama su Širdies nepakankamumo sergančiųjų ir Diabeto asociacijomis. Konferenciją globojo LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas.
Konferencijoje buvo pristatyti ir apžvelgti nacionaliniais elektroninės sveikatos sistemos įrašais pagrįsti (taip vadinami „realaus gyvenimo“) duomenys.
Šiame tyrime buvo vertinamas širdies, inkstų ir metabolinio sindromo (ŠIMS) paplitimas ir inkstų bei širdies pažaidos žymenų naudojimas Lietuvoje.
Išanalizavus daugiau nei 920 tūkst. suaugusiųjų sveikatos įrašų nustatyta, kad vienas iš šešių Lietuvos suaugusiųjų, vyresnių nei 40 metų (tyrimo dalyvių vidutinis amžius buvo 66,9 metai), turėjo 4-os stadijos ŠIMS. Nepakankamas diagnostinių tyrimų taikymas
atskleidė praleistas galimybes ankstyvai ligų diagnostikai.
Tyrimo rezultatai byloja, kad inkstų pažeidimo (albuminurijos) ir širdies pažaidos (NT-proBNP) žymenų tyrimai Lietuvoje naudojami per retai. 23 procentų tiriamųjų apie riziką nežinojo, nes ankstyva diagnostika išlieka fragmentiška – inkstų funkcijos rodikliai (eGFR) rizikos grupėms
tiriami retai (9 proc. tiriamųjų), o širdies apkrovos žymuo (NT-proBNP) atliekamas tik pavieniais atvejais (4,9 proc. tiriamųjų). Tai reiškia prarastas galimybes anksti atpažinti riziką ir ją valdyti.
Pavojaus varpai – vėluojanti diagnostika
Lietuvos asociacijos „Gyvastis“ prezidentė Aušra Degutytė atkreipė dėmesį į atlikto didelio masto tyrimo nerimą keliančias išvadas.
„Šiandien pirmą kartą nacionaliniu mastu pristatome realaus pasaulio duomenis apie širdies inkstų ir metabolinio sindromo paplitimą
Lietuvoje ir biomarkerių, galinčių iš esmės pakeisti ankstyvąją diagnostiką, naudojimą. Mes suprantame, kad perspektyva bus tikrai negerėjanti. Stebint koks yra mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų Lietuvos mastu, mes suprantame, kad serganti širdis paveikia ir inkstus, turi įtakos medžiagų apykaitos procesams. O taip pat sergantys inkstai turi įtakos metaboliniam sindromui ir širdžiai. Kuomet liga yra nustatoma per vėlai jau būna didesnė pažaida. Kalbant apie konkrečius tyrimo duomenis: albuminurijos (Aut. past. Albuminurijos tyrimas – tai tyrimas, kuriuo nustatomas padidėjęs albumino (baltymo) kiekis šlapime, kuris gali būti ankstyvas inkstų pažeidimo požymis.) ir širdies pažaidos žymenų tyrimai Lietuvoje yra naudojami kur kas per mažai, tai turi neigiamos įtakos pacientams, tuo pačiu, pablogėjusi pacientų sveikata neigiamai atsiliepia pačiai sveikatos sistemai ir valstybės finansavimui sveikatos sričiai. Mūsų tikslas aiškus – suprasti kur esame, ir sutarti, ką galime padaryti vardan pacientų, vardan geresnės sveikatos priežiūros“, – teigė A. Degutytė.
Raktas į sprendimą – prevencija
Konferencijos globėja, LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė - Korsakė išreiškė nuogąstavimą, kad supažindinimas su esama problema, supažindinimas su prevencinėmis programomis bei visuomenės informavimas nėra pakankami.
„Šiandien visuomenė vis dar nepakankamai informuota apie problemos mastą, jos priežastis ir apie tai, kokios prevencinės programos gali padėti išvengti sunkių ligos stadijų. Tai lemia, kad žmonės per vėlai kreipiasi pagalbos, o gydymas tampa sudėtingesnis ir brangesnis. Labai svarbu užtikrinti, kad biomarkerių tyrimai būtų apmokami šeimos
medicinos grandyje – tai suteiktų galimybę ligas nustatyti daug anksčiau, o pacientams užtikrintų lengvesnį ir efektyvesnį gydymo kelią“, – kalbėjo L. Šukytė-Korsakė.
Būtina veikti išvien
Pristatomo mokslinio tyrimo vadovas, Lietuvos šeimos gydytojų kolegijos viceprezidentas, LSMU MA MF Šeimos medicinos klinikos docentas dr. Gediminas Urbonas pažymėjo, kad kuo toliau, tuo labiau turime „atskirti grūdus nuo pelų“.
„Turime atskirti tai kas iš tikrųjų gali būti naudinga, tiek iš pradžių konkrečiam individui, tiek vėliau ir visai visuomenei išgyvenamumo, ligotumo, sveikatos priežiūros išteklių prasme. Kalbant apie širdies, inkstų ir metabolinį sindromą tai pirmas dalykas būtų šeimos
gydytojo komandos švietimas, pacientų švietimas, NT – proBNP (širdies nepakankamumo žymuo) atlikimo kaip skatinamosios paslaugų sąlygų supaprastinimas. Taip pat reikalingas albumino/kreatinino santykio tyrimo įtraukimas į skatinamųjų paslaugų sąrašą, sergantiesiems cukriniu diabetu, arterine hipertenzija ir nutukusiems asmenims. Pacientai ir gydytojai turėtų eiti išvien, turėtų išvien eiti pacientų organizacijos ir gydytojų organizacijos“, – bendradarbiavimo būtinybę išdėstė doc. dr. G. Urbonas.
-
Gydytojai dūstančią moterį siuntė namo, bet galiausiai nustatyta itin reta būklė
-
Su širdies stimuliatoriumi 13 metų gyvenantis Vladas Garastas: tai mano angelas sargas
-
Sapiegų rūmuose jaukus vakaras: pristatyta istorija apie Aistę – jos vieną gyvenimą su dviem širdimis
-
10 sveikatos pavojų, kuriuos turi žinoti kiekvienas sulaukęs 60-ies
-
Palygino veipinimą ir rūkymą: rezultatai pašiurpino net mokslininkus
Ankstyva diagnostika – aukso vertės
Svarbu atkreipti dėmesį, kad be širdies ir kraujagyslių ligų, dar viena pasaulinė sveikatos problema yra lėtinė inkstų liga, kuria serga maždaug 10 procentų suaugusiųjų visame pasaulyje. Jau seniai pripažįstama stipri širdies ir kraujagyslių bei inkstų ligų sąsaja – vieno
organo funkcijos sutrikimas dažnai lemia ir kito organo pažeidimus.
Asmenys, sergantys pažengusia ŠIMS stadija, susiduria su gerokai didesne mirtingumo rizika ir trumpesne gyvenimo trukme. Atsižvelgiant į didelį ŠIMS paplitimą bei sunkias jo vėlyvųjų stadijų pasekmes, akivaizdu, jog Lietuvoje būtina anksčiau ir dažniau taikyti diagnostinius
tyrimus, siekiant anksti nustatyti su ŠIMS susijusius atvejus ir laiku pradėti gydymą, stabdantį sindromo progresavimą iki vėlyvųjų stadijų.
„Inkstų funkcijos sutrikimai dažnai vystosi tyliai, be aiškių simptomų, todėl pacientai pas gydytojus atvyksta per vėlai – neretais atvejais jau pažeista ir širdis. Šie organai veikia kaip vienas mechanizmas: vieno gedimas greitai paveikia kitą“, – akcentavo VU Nefrologijos
klinikos profesorius Marius Miglinas, kviesdamas stiprinti ankstyvą diagnostiką ir plačiau taikyti inkstų bei širdies pažaidos žymenų tyrimus. M. Miglinas supažindino, kad paprasti kraujo ir šlapimo tyrimai gali parodyti pokyčius dar prieš atsirandant simptomams ir taip
padėti išvengti sunkių komplikacijų: „Ypač svarbus šeimos gydytojų ir specialistų glaudus bendradarbiavimas vertinant rizikos veiksnius, reikalinga plačiau taikyti inkstų bei širdies biomarkerių tyrimus. Laiku pastebėta liga – tai išvengtas dializės poreikis, širdies priepuolis ar insultas. Ankstyva diagnostika – raktas į sveikesnę ateitį, todėl pacientus kviečiame aktyviau domėtis savo sveikata ir prašyti profilaktinių tyrimų, ypač turintiems antsvorį, cukrinį diabetą ar hipertenziją“, – ankstyvos diagnostikos vertę išryškino prof. dr.
Marius Miglinas.
Tikslas – didinti kompensavimą
LSMU profesorė, Lietuvos kardiologų draugijos narė prof. dr. Indrė Čeponienė atkreipė dėmesį į kardiologinę problemą, kuri pasak jos, išryškėjo duomenų analizės metu, tai širdies nepakankamumo diagnostika.
„Natriureziniai peptidai yra hormonai, kurie išsiskiria iš širdies, kai širdies raumuo yra per daug apkrautas arba ištemptas. Jie padeda mažinti širdies apkrovą, skatindami skysčių pasišalinimą iš organizmo ir kraujagyslių išsiplėtimą. Šių hormonų tyrimas padeda diagnozuoti ūminį ir lėtinį širdies nepakankamumą (ŠN), ypač ankstyvosiose ligos stadijose, kai simptomai gali būti dar nepastebimi. Natriurezinių
peptidų kiekio matavimas kraujyje leidžia stebėti širdies ligų gydymo efektyvuną ir numatyti ligos eigą. Šis tyrimas rekomenduojamas asmenims, turintiems rizikos veiksnius širdies nepakankamumui, tokius kaip padidėjęs kraujospūdis, cukrinis diabetas ir vainikinių kraujagyslių liga“, – supažindino prof. dr. Indrė Čeponienė.
Pasak profesorės, natriurezinių peptidų tyrimai pagerina širdies nepakankamumo diagnostiką ir optimizuoja ŠN priežiūros būdus. „Lietuvoje natriurezinių peptidų naudojimas nepakankamas, šio tyrimo kompensavimo tvarka riboja jo atlikimą tikslinėse populiacijose. Tyrimo kompensavimo išplėtimas Lietuvoje leistų diagnozuoti bei anksčiau
pradėti gydyti pacientus ir išvengti ligos komplikacijų“, – pabrėžė LSMU profesorė I.Čeponienė.
Neraminanti statistika
Daugiau kaip trisdešimt metų darbo patirtį sukaupusi LSMU Nefrologijos klinikos profesorė, Lietuvos nefrologijos, dializės ir transplantacijos asociacijos prezidentė prof. dr. Inga Arūnė Bumblytė savo moksliniame pranešime akcentavo, kad lėtinė inkstų liga vis
dar išlieka neįvertinta visuomenės sveikatos problema.
„Bet gera žinia ta, kad lėtinę inkstų ligą galime labai lengvai diagnozuoti – reikia šlapimo tyrimo, dar geriau – šlapimo tyrimas būtent dėl albumino kiekio, tai toks atskiras šlapimo tyrimas ir kraujo tyrimas, kur patikrinamas serumo kreatininas. Remiantis šiais paprastais tyrimais galima nustatyti net ankstyvas stadijas“, – pabrėžė profesorė I. A. Bumblytė.
Apie dar vieną opią problemą – antsvorio ir nutukimo įtaką širdies, inkstų ir metabolinio sindromo vystymuisi mokslinį pranešimą pristatė Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė, LSMU ligoninės Kauno klinikų gydytoja endokrinologė prof. dr. Džilda Veličkienė.
„Epidemiologiniais tyrimais nustatyta, kad daugelyje pasaulio šalių antsvorį turinčių žmonių skaičius siekia daugiau nei 50 procentų. Prieš keletą metų Higienos instituto pateiktais duomenimis, net 60 procentų Lietuvos gyventojų turi antsvorį. Nutukimo kategorijai priskiriamų žmonių Lietuvoje yra apie 20 procentų. Prognozuojama, kad
ateityje šie skaičiai tiktai augs ir išlaidos valstybei dėl gyventojų nutukimo ir per didelio kūno svorio tiktai didės“, – neraminančią prognozę pažymėjo prof. dr. Džilda Veličkienė.
Vien valios nepakaks
Profesorė atkreipianti dėmesį, jog svarbu žinoti, kad nutukimas yra lėtinė liga, kuriai būdingas perteklinis ar nenormalus riebalų kaupimasis kūne, sutrikdantis sveikatą, didinantis kitų ligų riziką ir priešlaikinį mirtingumą. Atkreiptinas dėmesys, kad širdies - kraujagyslių – inkstų – metabolinis sindromas: viskas prasideda nuo per didelio svorio.
Profesorė pažymi, kad kai yra tikra liga, valios pastangomis mes jos įveikti negalime, yra stiprūs biologiniai mechanizmai, kuriems koreguoti valios neužtenka.
„Nutukimas vystosi ne dėl vienos priežasties, ne tik dėl to, kad žmogus per daug valgo, per mažai juda, ar galbūt nesutvarkė darbo – poilsio režimo, ar nepakankamai miega. Ne tik dėl biologinių veiksnių, kurių žmogus negali paveikti genetikos, epigenetikos, hormonų pusiausvyros sutrikimų, bet ir labai didelę įtaką turi aplinka, kurioje žmogus gyvena, kokia yra toje šalyje kultūra, papročiai maisto politika, švietimo sistema, darbo – poilsio kultūra, finansai, sveikatos apsaugos sistema. Kalbant apie antsvorio, nutukimo problemos valdymą reikalinga visų – tiek Vyriausybės, tiek socialinių tinklų, tiek žiniasklaidos, visuomenės, savivaldybių, verslo susitelkimas ir bendras šios problemos sprendimas“, – sėkmingai prevencijai reikalingą sisteminį požiūrį akcentavo Lietuvos endokrinologų draugijos prezidentė prof. dr. Džilda Veličkienė.
