Žinutės autorė feisbuke prisistato kaip „energinio gydymo meistrė, Dvasinè sielos vedlė, gylus darbas su pasąmone. Aukšč Esaties raiška. Kūrèja“ (kalba netaisyta, – red.). Ne tik šioje, bet ir kitose savo žinutėse ji nuolat kalba apie „farmacininkų sąmokslus“, Pasaulinę sveikatos organizaciją vadina „pasauline satanistų organizacija“, tikina esanti „gydūnė“.
Autorė neretai pasisako ir politiniais klausimais. Tarkime, teigia, kad 1991 metais „senas žydelis lanzbirbasas ir jo gauja, pasiskyrė save nepriklausomybės akto pasirašyme, <...> be Žmonių sutikimo, aiškaus suvokiamo pasiškinimo ir leidimo, pavaidinęs didvyrį su piratų šaika“ „sudarė AB Lietuva fikciją“.
-
Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?
-
Vėl klaidina apie Alzheimerio ligą: cholesterolio kiekį mažinantys vaistai jos nesukelia
-
Ar tikrai anksčiau sveiku laikytas dvigubai didesnis cholesterolio kiekis kraujyje?
-
Vėl giria cholesterolį: kuo paaiškinti faktą, kad anksčiau jo kraujyje būdavo daugiau?
Daugelis autorės idėjų kelia nuostabą ar net glumina, o klaidomis mirganti rašyba drasko akis, tačiau kiekviena jos žinutė sulaukia kelių dešimčių ar net šimtų patiktukų ir nemažai pritariančių komentarų. Nemažai dėmesio sulaukė ir ši jos žinutė apie vaistus nuo cholesterolio. Ja pasidalijo 34 žmonės.
Autorė paskelbė įrašą, kuriame teigia, kad „medikų knyginis cholesterolis“ yra pamažintas specialiai, kad būtų galima paskirti vaistų. O nuo tų vaistų, įrašo autorės teigimu, pažeidžiama galvos vidinė apsauga. „Taip ilgiau naudojant, pažeidžiamas tikra apsauga ir barjeras ir žėk, koks alzchaimeris, silpnaprotystė, prasta atmintis-“ nurašoma“ senatvei ar dar kam, tik ne farmacinio brūdo propaguotojams ir šio biznio varytojams!“ – rašo socialinių tinklų vartotoja.
Savo įrašą ji baigia palinkėjimu „Sveikumo ir adekvatumo!“, o komentaruose siūlo išmesti vaistus ir cholesterolį mažinti „energiniu gydymu-valymu“, kuriuo ji ir užsiimanti: „Rizikos grupė išgalvota tų, kuriems palanku-jus nuodyti ir laikyti, ligonio statuse! <...> O Aš sakau, kad visus farmacinius nuodus-reikia išmesti ir atsisakyti juos vartoti. O farmacinius “ biznierius“ teisti griežčiausiai, už žudymą ir žalojimą Žmonių.“
Vienai žinutės komentatorei paklausus, o ką reikia daryti, „kad yra cholesterolis“, autorė atsako, kad „jis ir turi būti, tik jo norma yra didesnė, nei sako daktarėliai“.
Ribos keitėsi ne dėl sąmokslo
Viena dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje ir Europoje yra širdies ir kraujagyslių ligos.
Mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolis, vadinamas „bloguoju“, yra vienas iš pagrindinių šių ligų rizikos veiksnių, nes kaupiasi kraujagyslių sienelėse, formuodamas aterosklerotines plokšteles. MTL cholesterolio mažinimas yra pagrindinis gydymo tikslas pagal Europos kardiologų draugijos (EKD) gaires, o statinai yra pagrindinė priemonė šiam tikslui pasiekti.
Aptariamame feisbuko įraše teigiama, jog „medikų knyginis cholesterolis pamažintas specialiai, kad priskirti vaistų“.
Remdamiesi naujausiomis Europos kardiologų draugijos gairėmis, gydytojai individualiai nustato siektiną MTL („blogojo“ cholesterolio) koncentraciją kiekvienam pacientui, atsižvelgdami į jo bendrą širdies ir kraujagyslių ligų riziką.
Įvertinęs paciento sveikatos būklę ir rizikos veiksnius (pvz.: amžius, lytis, arterinis kraujospūdis, rūkymas, cukrinis diabetas, lėtinė inkstų liga ir t. t.), gydytojas parenka atitinkamą tikslinę ribą: jei nustatoma labai didelė rizika, siekiama, kad MTL būtų mažesnis nei 1,4 mmol/l; esant didelei rizikai – mažesnis nei 1,8 mmol/l; vidutinei – mažesnis nei 2,6 mmol/l, o nustačius mažą riziką, tikslas yra nesiekti 3,0 mmol/l ribos.
Beje, manoma, kad evoliuciškai žmogaus organizmas buvo pritaikytas daug mažesniam MTL lygiui (0,5–1,4 mmol/l), kokį dabar turi naujagimiai. Šiuolaikinė mityba ir nejudrus gyvenimo būdas MTL lygį „užkėlė“ iki 3,5, tačiau mūsų kraujagyslės tam evoliuciškai nėra pritaikytos.
Tyrimai su šiandien dar gyvenančiomis tradicinėmis bendruomenėmis Bolivijoje, Tanzanijoje, Papua Naujojoje Gvinėjoje, nevartojančiomis perdirbto maisto ir grūdinių kultūrų, rodo, kad jų MTL yra 1,3–1,8 mmol/l. Jų populiacijose beveik nėra aterosklerozės, infarktai ir insultai itin reti.
Didžiausia ir autoritetingiausia metaanalizė, apėmusi duomenis iš daugiau nei 170 000 pacientų, parodė, kad MTL cholesterolio sumažinimas 1 mmol/l sumažina didžiųjų kraujagyslių įvykių (infarkto, insulto) riziką maždaug penktadaliu. Tyrime taip pat daroma prielaida, kad sumažinus MTL cholesterolio kiekį 2–3 mmol/l, rizika sumažėtų apie 40–50 proc.
Mažesnis MTL lygis (ypač < 1,4 mmol/l) ne tik sustabdo kraujagyslių apnašų augimą, bet tam tikrais atvejais gali padėti joms stabilizuotis ar net šiek tiek sumažėti.
Žmonėms, kurie jau turi širdies ligų, cukrinį diabetą ar aukštą kraujospūdį, net ir statistiškai būdingas vidutinis 3,5 mmol/l MTL lygis tampa pavojingas, nes jų kraujagyslės yra pažeidžiamesnės. Todėl kardiologai šioms rizikos grupėms taiko griežtesnius standartus.
Trumpai tariant, medicina siekia rodiklio, kuris maksimaliai apsaugotų pacientą nuo ankstyvos mirties ar neįgalumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų.
Teiginys, jog medikų knyginis cholesterolis buvo specialiai pamažintas, kad būtų galima priskirti vaistų, nėra pagrįstas faktais. Ribos keitėsi ne dėl sąmokslo, o dėl naujų, stipresnių mokslinių įrodymų apie riziką.
Smegenų apsauga nesilpnėja
Žinutės autorės teiginys, kad vaistai dirbtinai „numuša cholesterolį“, pažeidžia smegenų apsaugą, leidžia sunkiesiems metalams patekti į galvą ir ilgainiui sukelia Alzheimerio ligą ar silpnaprotystę, tai pat yra klaidingas.
Cholesterolis smegenyse veikia kaip statybinė medžiaga, o ne skydas: nors apie 25 proc. viso organizmo cholesterolio yra smegenyse, jis ten atlieka ne „skydo nuo nuodų“, o izoliatoriaus funkciją. Jis įeina į mielino sluoksnį, kuris dengia nervines skaidulas, kad nerviniai impulsai sklistų greitai. Svarbu suprasti, kad smegenys yra autonomiškos – jos pačios pasigamina sau reikalingą cholesterolį.
Smegenis saugo kraujo–smegenų barjeras (KSB), sudarytas iš sandarių ląstelių jungčių ir transporto baltymų, ne iš cholesterolio sluoksnio. Kraujyje esantis MTL cholesterolis, kurį gydytojai mažina vaistais, per KSB praktiškai nepraeina. Todėl mažindami cholesterolį kraujyje, mes ne silpniname smegenų apsaugą, o tik saugome pačias smegenų kraujagysles nuo užsikimšimo (insulto).
Klaidinga teigti, kad mažas cholesterolio kiekis kraujyje „atveria duris“ toksinams ar sunkiesiems metalams. Apsaugą užtikrina ląstelių sandarumas ir specifiniai transporto mechanizmai, kurių cholesterolį mažinantys vaistai nepažeidžia.
Nėra biologinio mechanizmo ar klinikinių įrodymų, kad statinai „išplonintų“ barjerą ar padidintų sunkiųjų metalų patekimą į smegenis.
Nėra įrodymų, kad statinai sukelia Alzheimerio ligą. Dideli stebėsenos ir klinikiniai tyrimai rodo, kad rizika nepadidėja, o kai kuriais atvejais net mažėja (dėl geresnės kraujagyslių būklės).
Demencijos riziką iš tikrųjų didina tokie veiksniai, kaip rūkymas, hipertenzija, diabetas, lėtinis uždegimas, mikroinsultai, miego stoka, o ne statinai.
Portalas 15min anksčiau jau ne kartą yra paneigęs mitus, kad nedaug cholesterolio turinti mityba ir jo kiekį mažinantys vaistai sukelia Alzheimerio ligą.
Taip pat skaitykite: Vėl klaidina apie Alzheimerio ligą: cholesterolio kiekį mažinantys vaistai jos nesukelia
Pavyzdžiui, teigiama, neva Alzheimerio liga prieš 40 metų neegzistavo, o ji tariamai atsirado būtent dėl vaistų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Šie teiginiai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatams, o ligos atvejai buvo žinomi jau labai seniai.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai Alzheimerio ligą sukelia cholesterolio kiekį kraujyje mažinantys vaistai?
Įvairūs mitai apie cholesterolį yra ne kartą paneigti (čia, čia, čia, čia, čia).
15min verdiktas: melas. Teiginys, jog medikai specialiai mažina rekomenduojamas cholesterolio ribas, kad galėtų skirti vaistų, nėra pagrįstas faktais. Šios ribos ilgainiui kito ne dėl tariamo medikų ir farmacininkų sąmokslo, o atlikus daugiau mokslinių tyrimų ir gavus daugiau įrodymų apie riziką. Teiginys, kad cholesterolio mažinimui skirti vaistai pažeidžia smegenų apsaugą, leidžia į smegenis patekti sunkiesiems metalams ir sukelia Alzheimerio ligą ar silpnaprotystę yra pseudomokslinis: jis neatitinka biologijos, klinikinių duomenų ir ilgalaikės epidemiologijos.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
