Gąsdina silpnaprotyste
Socialiniame tinkle „Facebook“ vėl dalijamasi vaizdo įrašu, kuriame neįvardyta moteris angliškai pasakoja apie cholesterolį (tiesa, pusantros minutės trukmės klipas įgarsintas rusiškai).
„Prieš 40 metų cholesterolio kiekis kraujyje buvo 300 mg/dL. Ir tai buvo visiškai normalu, – kažkokiai auditorijai dėsto kalbančioji. – O ką jie tau sako šiandien, jei turi 300?“
Šiandien esą cholesterolio kiekis kraujyje negali viršyti 190 miligramų dekalitre (1/10 litro), bet siūloma sumažinti iki 150.
Moteris prideda, kad cholesterolis saugo smegenis – riebiausią kūno organą – nuo cheminių medžiagų ir sunkiųjų metalų. Ji dar pakritikuoja cholesterolio kiekį mažinančius vaistus kaip neva turinčius šaltinių efektų: sukeliančius silpnaprotystę, raumenų atrofiją, Alzheimerio ligą, krūties vėžį, vitamino D deficitą, nulemiančius osteoporozės atsiradimą ir pan.
Filmuku pasidalinta iš rusakalbio „Facebook“ vartotojo paskyros. Jis prieš gerus metus buvo paskelbtas to paties internauto paskyroje „Instagram“, kur buvo peržiūrėtas daugiau nei 1,2 mln. kartų.
Apie cholesterolį pasakojanti moteris yra Barbara O’Neill – australė, kuri prisistato natūropate, mitybos specialiste ir sveikatos edukatore.
Ji neturi jokios pripažintos medicinos specialistės kvalifikacijos, nėra baigusi slaugos mokslų, tačiau propaguoja alternatyvią sveikatos priežiūrą ir oficialiai nepripažįstamą sveikatos praktiką, kurią Naujojo Pietų Velso valstijos sveikatos priežiūros skundų komisija apibūdino kaip klaidinančią informaciją ir pavojų sveikatai.
Anksčiau skaičius tikrai buvo didesnis
B.O’Neill žodžius paaiškina vienas Šiaurės Švedijoje atliktas tyrimas, kuriame dalyvavo 8 827 vyrai ir moterys. Jo rezultatai buvo paskelbti dar 2006-aisiais. Apie jį yra rašęs ir portalas 15min.
Taip pat skaitykite: Ar tikrai anksčiau sveiku laikytas dvigubai didesnis cholesterolio kiekis kraujyje?
Mokslininkai analizavo cholesterolio kiekio tendencijas 1986-2004 m. ir kiek tam įtakos turėjo lipidų kiekį mažinantys vaistai, nutukimas, rūkymas bei išsilavinimo lygis. Tai buvo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) projekto MONICA (širdies ir kraujagyslių ligų tendencijų bei veiksnių stebėjimo) dalis.
Europos gairėse dabar rekomenduojama, kad bendras cholesterolio kiekis populiacijoje būtų mažesnis nei 5 mmol L-1 (90 mg/dL – red. past.).
MONICA projekte vidutinis bendras cholesterolio kiekis 38 populiacijose 9-ojo deš. vid. svyravo nuo 5,5 iki 6,3 mmol L−1 (99-113,5 mg/dL – red. past.).“
Kaip pažymėjo tyrėjai, nors bendras cholesterolio kiekis daugiausia atspindi genetikos ir mitybos sąveiką, reikia atsižvelgti į kitų veiksnių poveikį, ypač į didėjantį lipidų kiekį mažinančių vaistų vartojimą.
Švedijoje iki pat praėjusio amžiaus pabaigos didesnis cholesterolio kiekis buvo matomas nutukusių, rūkančių ir žemos socialinės bei ekonominės padėties žmonių grupėse. Daugumoje Vakarų visuomenių pastaraisiais dešimtmečiais stebėti dideli lipidų kiekį mažinančių vaistų vartojimo, išsilavinimo ir reguliaraus rūkymo bei nutukimo pokyčiai.
Mokslininkai nustatė, kad nuo 1986 m. iki 2004 m. bendras cholesterolio kiekis Šiaurės Švedijos gyventojų organizmuose sumažėjo 10 proc. Šie duomenys paaiškina B.O’Neill apie didesnį cholesterolio kiekį anksčiau. Jis toks buvo dėl skirtingos mitybos, rūkymo įpročių ir kitų priežasčių, bet tai nereiškia, kad buvo palankus sveikatai.
Maratonas ir cholesterolis gali sugyventi
Cholesterolis yra vaškinė, į riebalus panaši savotiška statybinė medžiaga, ląstelių membranos sudedamoji dalis. Iš jo sintetinamos reikalingos medžiagos. Žmogaus organizmui būtinas cholesterolis, kad jis tinkamai veiktų.
Kūnui reikia tam tikro kiekio lipidų (riebalų). Kai jų kraujyje būna per daug (cholesterolio kiekis viršija normą), pertekliniai lipidai gali prikibti prie arterijų sienelių ir jas susiaurinti ar net užblokuoti. Šie lipidai jungiasi su kitomis kraujyje esančiomis medžiagomis ir sudaro apnašas (riebalų sankaupas).
Tokios apnašos gali nekelti problemų metų metus, bet laikui bėgant arterijose jų vis daugėja. Štai kodėl negydoma tokia būklė yra pavojinga. Apie ją galima sužinoti tik iš kraujo tyrimų ar prasidėjus sveikatos problemoms. Net maratono bėgikas gali turėti per didelį cholesterolio kiekį, bet apie tai nenutuokti.
Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra vienas iš pagrindinių aterosklerozės ir širdies bei kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.
„Cholesterolio kiekis rodo stiprų ryšį su sergamumu ir mirtingumu nuo koronarinės širdies ligos – ir vyrų, ir moterų, – rašoma minėto MONICA tyrimo išvadose. – Padidėjęs cholesterolio kiekis vyrams taip pat prognozuoja insultą ir mirtingumą dėl visų priežasčių.“
Medikų teigimu, geriausia, kai bendras cholesterolio kiekis neviršija 200 mg/dL. Gerojo cholesterolio riba laikoma 60 mg/dL, blogojo – 100 mg/dL. Trigliceridų (glicerolio ir riebalų rūgščių esterių arba tiesiog riebalų) kiekis turėtų neviršyti 150 mg/dL.
Didelį cholesterolio kiekį gali nulemti nuo mūsų nepriklausantys veiksniai (genai, lytis, amžius, rasė), taip pat – cukrinis diabetas, svoris, menkas fizinis aktyvumas, rūkymas, alkoholis, nuolatinis stresas.
Jo kiekį galima sumažinti pakeitus mitybą į naudingą širdžiai, sportuojant. Kai kuriems žmonėms reikia net vaistų. Netiesa, kad jie sukelia tokias sveikatos problemas, kaip, pavyzdžiui, Alzheimerio liga.
Taip pat skaitykite: Vėl klaidina apie Alzheimerio ligą: cholesterolio kiekį mažinantys vaistai jos nesukelia
Aiškinama, neva Alzheimerio liga prieš keturis dešimtmečius neegzistavo ir tariamai atsirado būtent dėl vaistų, kurie padeda mažinti cholesterolio kiekį kraujyje. Šie teiginiai prieštarauja mokslinių tyrimų rezultatams, o ligos atvejai buvo žinomi jau labai seniai.
Sklando ir daugiau įvairių mitų apie cholesterolį, bet jie ne kartą buvo paneigti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Anksčiau cholesterolio kiekis žmonių organizmuose tikrai buvo didesnis, bet tai nereiškia, kad tai buvo palanku sveikatai. Bėgant metams vidutinis jo kiekis po truputį mažėja dėl kintančios mitybos, rūkymo įpročių ir kitų veiksnių. Per didelė cholesterolio koncentracija kraujyje yra ne vienos ligos rizikos veiksnys.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
