Mini kažkokius 1 598 atletus
„Po kelių mėnesių paieškų pagaliau radau šį vaizdo įrašą, – neseniai savo bičiuliams pasigyrė vienas „Facebook“ vartotojas. – Jie stengėsi, kad jis nebūtų skelbiamas socialinėje žiniasklaidoje, nes atskleidžia visus jaunus žmones, kurie staiga mirė dėl dūrio!”
Internautas pasidalijo ir 46 sekundžių trukmės filmuku, kurio taip ilgai ieškojo. Šis tikrai platinamas jau seniai. Viena įrašu pernai gruodį pasidalijusi moteris pacitavo tokią informaciją: „Per 12 menesiu 2022 metu, 1598 atletai. Nukentejo nuo sirdies smugio. Is ju 1100 mire… Ar bent tu supranti, kad jie nori tave nuzudyti… (kalba netaisyta – red. past.)“.
Filmuku internete dalijamasi nuo dar seniau, apie jį rašė ir portalas 15min. Melagiena plito mažiausiai nuo 2023 m. pradžios. Tuomet ją paneigė faktų tikrintojai iš AFP, AP, „USA Today“, „FactCheck“, „The Journal“. Klaidinanti informacija apie tariamas sportininkų mirtis nuo skiepų atmesta ir mokslo bei universitetų publikacijose.
Klipą platinantys internautai klaidingai tvirtina, kad jame rodomi žmonės mirė dėl vakcinų (kai kurie apskritai buvo sunegalavę trumpam) ir manipuliuoja tinklaraščiuose rasta informacija. Oficialiai skelbiami patikimi duomenys tokių prielaidų nepatvirtina.
Nežinia, ar filmuota po skiepų
Įrašas sumontuotas iš dešimčių tiesiogiai nesusijusių scenų, nufilmuotų įvairiose vietose ir įvairiu metu, bene daugiausia – per sporto varžybas. Jas sieja ta pati situacija – vienas iš ekrane matomų žmonių pargriūna (greičiausiai praradęs sąmonę) ar bent pasijunta blogai, kai kuriuos purto traukuliai, kiti gaivinami darant širdies masažą.
„Per 12 mėnesių 2022-aisiais 1 598 sportininkai patyrė širdies smūgius, 1 100 iš jų mirė“, – angliškai parašyta viršuje, turbūt paaiškinant nufilmuotus įvykius.
Bet kažkoks vyras už kadro pasakoja apie „5G (ryšį – red. past.), sąveikaujantį su skiepais“, kad tariamai siekta „užkrėsti mus nuotoliniu būdu valdomais prionų spiečiais smegenyse, dar prieš jiems sukeliant COVID“.
Prionas yra baltymas, galintis paskatinti kitus baltymus smegenyse susivynioti netinkamai. Jų susidarymo priežastys tiksliai nežinomos. Šių baltymų sukeliamos ligos paprastai būna mirtinos, nors ir retos, bene geriausiai žinoma – Kroicfeldo-Jakobo liga (anksčiau dar vadinta kempinlige).
Nei prionų, nei juo labiau 5G ryšio sąsajos su skiepais nuo SARS-CoV-2 neįrodytos, tai minima tik sąmokslo teorijose.
Taip pat skaitykite: Vėl sieja COVID-19 skiepus su mirtimis: remiasi viename tinklaraštyje rastais skaičiais
Nepagrįstos ir prielaidos, esą sportininkus pakirto skiepai nuo COVID-19, kaip teigiama vaizdo įraše. Neaišku, kada jie buvo filmuoti – iki pandemijos ar jau galint pasiskiepyti, ar apskritai skiepijosi, ar turėjo sveikatos problemų (gal net susijusių su sporto veikla).
Todėl sportininkus ir kitus žmones vienu ypu susieti su tam tikrais skiepais, o pastaruosius dar apkaltinti dėl blogiausios baigties, yra neteisinga.
Alpo dėl kitų priežasčių
Apie kai kuriuos filmuke matomus žmones portalas 15min jau yra rašęs. Ties 10 sek. laiko žyma matoma amerikietė slaugė Tiffany Dover, viena pirmųjų 2020 m. pabaigoje vakcinuota nuo COVID-19, tikrai po skiepo pasijuto prastai. Vėliau jauna moteris paaiškino panašiai nualpusi jau ne pirmą kartą, greičiausiai dėl klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliacijos.
Taip pat skaitykite: Internautams „numarinus“ nualpusią slaugę medikai aiškina: tokia reakcija į bet kurį skiepą normali
Ties 21 sek. laiko žyma ant žemės parkritęs krepšininkas – Floridos universiteto komandos „Gators“ žaidėjas Keyontae Johnson. Tai įvyko 2020 m. gruodžio 12-ąją, likus dviem dienoms iki amerikiečiai buvo pradėti vakcinuoti nuo koronaviruso. Tad neįmanoma, kad jo sveikatos pablogėjimą nulėmė skiepai.
Nuo 29 sek., įraše matyti panašiai nualpstantis NCAA teisėjas Bertas Smithas. Jis sąmonę prarado 2021 m. kovo 31 d., vos prasidėjus vyrų turnyro atkrintamosioms varžyboms tarp „Gonzaga Bulldogs“ ir „Southern California Trojans“. Vėliau vyrui buvo diagnozuotas kraujo krešulys plautyje. Per porą dienų ligoninėje kraujas vaistais jam buvo suskystintas ir krešulys dingo.
Taip pat skaitykite: Žmonės alpsta net iš skausmo ar streso, bet internautai skuba apkaltinti skiepus
Ties 40 sek. laiko žyma moteris nualpsta per spaudos konferenciją. Šis kadras buvo panaudotas ir 2021 m. rudenį aktyviai platintai melagienai apie neva po skiepo nualpusią Europos vaistų agentūros vadovę Emer Cooke.
Taip pat skaitykite: Ir vėl krenta „po vakcinų“: žmonės alpo dėl kavos vietoj pusryčių, ne dėl skiepų
Iš tiesų tai buvo Danijos vaistų kontrolės tarnybos farmakologinio budrumo skyriaus vadovė Tanja Erichsen. Jos darbovietė patikino, kad nualpimas nebuvo susijęs su vakcinomis, mat moteris dar nebuvo pasiskiepijusi.
Mirčių – dešimtys, ne tūkstančiai
Vien tai, kad žmogus sunegalavo ar kad jo gyvybė nutrūko po skiepo, nereiškia, kad vakcina buvo to priežastis. Taip gali nutikti ir dėl įvairių ligų, senyvo amžiaus. Statistika rodo, kad mirtis yra itin retas vakcinų nuo COVID-19, kurių iki šiol pasaulyje, skirtingais duomenimis, suleista iki 13 mlrd., šalutinis poveikis.
Koreliacija laike nepatvirtina priežastinio ryšio. Rudenį išaugę vakcinacijos ir avarijų skaičiai nesusiję. Tuo metu pradedama skiepytis nuo gripo, o nelaimių kelyje gali padaugėti dėl pablogėjusių oro sąlygų, ilgesnio tamsaus paros laiko, net dėl laiko pakeitimo spalio pabaigoje.
Taigi ne kiekvienas nepageidaujamas reiškinys, pavyzdžiui, apalpimas ar net mirtis po pasiskiepijimo reiškia, kad tai tiesiogiai nulėmė vakcina. Teiginiai apie šimtus, tūkstančius ar net milijonus mirčių nuo COVID-19 vakcinų gimsta iš nesupratimo, kaip veikia tam tikros nepageidaujamų reiškinių stebėjimo sistemos arba sąmoningo siekio manipuliuoti jų duomenimis.
Viena dažniausiai melagienose minimų tokių sistemų – JAV naudojama VAERS (Vaccine Adverse Event Reporting System, Nepageidaujamo vakcinų šalutinio poveikio pranešimų sistema). Ten gydytojai ir gyventojai privalo pranešti apie visas mirtis ir kitus su sveikata susijusius įvykius po skiepo, net jei su vakcina tai visiškai nesusiję (pavyzdžiui, pasiskiepijęs žmogus po savaitės numiršta tiesiog dėl to, kad buvo jau senyvo amžiaus). Todėl VAERS duomenų be papildomos analizės negalima laikyti patikimais.
Bendros tikslios statistikos, kiek mirčių visame pasaulyje nulėmė būtent vakcinos, nėra, mat skiriasi jų šalutinio poveikio registravimo ir vertinimo sistemos. Dar 2022 m. pradžioje paskelbtoje analizėje buvo nurodytos 38 tokios mirtys po 8 mlrd. suleistų skiepų dozių. Australijoje susisteminti 2022 m. duomenys rodė buvus 14 tiesiogiai vakcinų nulemtų mirčių po 65 mln. vakcinavimų.
2025-aisiais buvo nustatyta, kad per 4 metus nuo koronaviruso paskiepytų žmonių mirtingumas dėl visų priežasčių kaip tik buvo mažesnis (0,4 proc.) nei neskiepytų (0,6 proc.).
Sveikatos priežiūros institucijos sutaria, kad vakcinos nuo koronaviruso išgelbėjo milijonus gyvybių, o sunkūs nepageidaujami reiškiniai yra itin reti.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Vaizdo įrašas su alpstančiais žmonėmis neįrodo, kad skiepai nuo COVID-19 pražudė tūkstantį sportininkų ar kad dažnai lemia mirtis. Tai yra labai retas nepageidaujamas vakcinos šalutinis poveikis.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
