Susiejo net su 5G ryšiu
Vaizdo įrašu, kuriame apie tai kalbama, lapkričio pabaigoje pasidalijo viena „Facebook“ vartotoja.
„Jie bandė tai nuslėpti socialinėje žiniasklaidoje, nes klipe atskleidžiami visi jauni žmonės, kurie mirė netikėtai (kalba netaisyta – red. past.)…“, – dar pakomentavo ji.
46 sekundžių trukmės filmuke matyti dešimtys tiesiogiai nesusijusių scenų, nufilmuotų įvairiose vietose ir įvairiose situacijose, bene daugiausia – per sporto varžybas.
Taip pat skaitykite: Agnės Jagelavičiūtės mirtis sudomino ir užsieniečius: platina gandus apie priežastį
Visas jas sieja tas pats vaizdas – vienas iš ekrane matomų žmonių pargriūna (greičiausiai praradęs sąmonę) ar bent pasijunta blogai, kai kuriuos purto traukuliai ar yra gaivinami darant širdies masažą.
Dauguma tų, kuriems sustreikavo sveikata, – sportininkai, žurnalistai tiesioginiame eteryje, net medikai.
„Per 12 mėnesių 2022-aisiais 1 598 sportininkai patyrė širdies smūgius. 1 100 iš jų mirė“, – angliškai parašyta ekrane. Taip greičiausiai paaiškinta, kas rodoma klipe.
Tačiau vyriškas balsas už kadro kalba apie „5G (ryšį – red. past.), sąveikaujantį su skiepais“. Taip pat – kad neva siekta „užkrėsti mus nuotoliniu būdu valdomais prionų spiečiais smegenyse, dar prieš jiems sukeliant COVID“.
Prionas yra tam tikro tipo baltymas, kuris gali paskatinti kitus baltymus smegenyse susivynioti netinkamai. Jų atsiradimo priežastys tiksliai nežinomos, kai vienas iš šaltinių gali būti užkrėsti mėsos produktai. Šių baltymų sukeliamos ligos yra retos, bet paprastai mirtinos, bene geriausiai žinoma – Kroicfeldo-Jakobo liga (anksčiau dar vadinta kempinlige).
Nei prionų, nei juo labiau 5G ryšio sąsajos su skiepais nuo SARS-CoV-2 neįrodytos, tai minima nebent sąmokslo teorijose.
Nepagrįstos ir prielaidos, esą sportininkus pakirto COVID-19 vakcinos, kaip reikėtų suprasti iš vaizdo įrašo.
Taip pat skaitykite: Net mirusio nepalieka ramybėje: Jurijų Šatunovą pakirto infarktas, ne COVID-19 skiepas
Bet jau klipe matomi atvejai interpretuojami itin laisvai. Neaišku, kada šie žmonės buvo filmuoti – iki pandemijos ar jau esant galimybei pasiskiepyti, net nežinia, ar jie buvo vakcinuoti, ar turėjo kokių nors sveikatos problemų (gal net susijusių su sporto veikla).
Todėl, nenagrinėjant kiekvieno atvejo atskirai, visus kartu susieti su tam tikrais skiepais ir pastaruosius vienareikšmiškai apkaltinti dėl blogiausios baigties, informacija yra tendencinga ir klaidinanti.
Taip pat skaitykite: Skiepo nenorėjusio olimpinio čempiono mirtis nuo COVID-19 sukėlė diskusijų audrą
Panašių įrašų pastaraisiais mėnesiais (praėjus daugiau nei dvejiems metams po minimo laikotarpio) socialiniuose tinkluose būta ir daugiau.
Sveikatos problemos – ne dėl skiepų
Apie kai kuriuos vaizdo įraše matomus žmones portalas 15min jau yra rašęs. Pavyzdžiui, ties 10 sek. laiko žyma matoma amerikietė slaugė Tiffany Dover prastai pasijuto tikrai po skiepo nuo COVID-19. Tai įvyko pačioje 2020-ųjų pabaigoje, kai ji su penkiais kolegomis pirmieji buvo paskiepyti „Pfizer“/„BioNTech“ vakcina.
Taip pat skaitykite: Abejones vakcinomis nuo COVID-19 stiprina išgalvotomis vaikų mirtimis
Prodedūra buvo transliuojama tiesiogiai per vietos televiziją. Iškart po to kalbėdama prieš kameras tuo metu 30-metė slaugė pajuto svaigulį ir, bandydama pasitraukti nuo mikrofonų, susmuko. Netrukus šis vaizdas imtas platinti socialiniuose tinkluose, kai kurie internautai net aiškino, esą T.Dover mirė.
Tai buvo netiesa, kaip ir tai, kad ji prastai pasijuto dėl paties skiepo. Jauna moteris po to paaiškino panašiai nualpusi jau ne pirmą kartą, greičiausiai dėl klajoklinio nervo (lot. nervus vagus) stimuliacijos. Ją, be kita ko, gali sukelti sukelti stresas, baimė, skausmas, net kraujo ar adatos vaizdas. Dėl to žmogų gali pradėti pykinti, apimti svaigulys, jis gali apalpti.
Ties 21 sek. laiko žyma matyti pakritęs krepšininkas – Floridos universiteto komandos „Gators“ žaidėjas Keyontae Johnson.
Taip pat skaitykite: Internautams „numarinus“ nualpusią slaugę medikai aiškina: tokia reakcija į bet kurį skiepą normali
Po poros mėnesių duodamas pirmą interviu apie šį įvykį sportininkas prisipažino, jog gali jaustis esąs palaimintas, kad liko gyvas. Vaikinas atsigavo tik ligoninėje, kur iš viso praleido 10 dienų.
Žaidėjas sąmonę prarado 2020 m. gruodžio 12-ąją, likus dviem dienoms iki amerikiečiai buvo pradėti vakcinuoti nuo koronaviruso. Tad neįmanoma, kad jo sveikatos pablogėjimą nulėmė skiepai.
Kiek vėliau, nuo 29 sek., įraše matyti panašiai nualpstantis krepšinio rungtynių dalyvis. Tai buvo NCAA teisėjas Bertas Smithas. Jis sąmonę prarado 2021 m. kovo 31 d., vos prasidėjus vyrų turnyro atkrintamųjų varžybų susitikimui tarp „Gonzaga Bulldogs“ (komandos, kurioje yra žaidęs Domantas Sabonis) ir „Southern California Trojans“.
B.Smithas buvo išgabentas neštuvais. Tąkart jam pavyko išsisukti be ligoninės, tačiau vėliau apsilankęs pas medikus išgirdo baugią diagnozę – kraujo krešulys plautyje. Šis nutikimas jam išgelbėjo gyvybę. B.Smithui teko porą dienų pagulėti ligoninėje, kur vaistais kraujas jam buvo suskystintas ir krešulys dingo.
Nuo 40 sek. laiko žymos matyti, kaip moteris nualpsta per spaudos konferenciją. Šis kadras figūravo 2021 m. rudenį aktyviai platintoje melagienoje. Buvo teigiama, esą keliais mėnesiais anksčiau po skiepo prastai pasijuto Europos vaistų agentūros vadovė Emer Cooke.
Iš tiesų tai buvo Danijos vaistų kontrolės tarnybos farmakologinio budrumo skyriaus vadovė Tanja Erichsen.
Tuomet ji kartu su Danijos sveikatos tarnybos vadovu Sorenu Brostromu spaudos konferencijoje pranešė, kad ši šalis stabdo „Astra Zeneca“ vakcinų naudojimą.
Taip pat skaitykite: Žmonės alpsta net iš skausmo ar streso, bet internautai skuba apkaltinti skiepus
Socialiniuose tinkluose taip pat pasipylė pranešimai, esą moteris mirė. Vaistų kontrolės tarnyba paskelbė, kad jų pareigūnė, atsižvelgiant į aplinkybes, jautėsi gerai, tačiau detalesnei apžiūrai buvo nuvežta į ligoninę.
Po kelių dienų pati T.Erichsen savo paskyroje „Twitter“ prisipa=ino, kad gavo „stiprų smūgį“, bet jau buvo pavykę atsigauti. Jos darbovietė patikino, kad nualpimas nebuvo susijęs su vakcinomis, mat moteris dar nebuvo pasiskiepijusi.
Sugretino skirtingus dalykus
Ši melagiena jau plito 2023 m. pradžioje ir vėliau. Tuomet ją paneigė faktų tikrintojai iš įvairių žiniasklaidos organizacijų: AFP, AP, „USA Today“, „FactCheck“, „The Journal“. Klaidinanti informacija apie tariamas sportininkų mirtis nuo skiepų paneigta ir mokslo ar universitetų publikacijose.
Internautai savo teiginius apie neva masines sportininkų mirtis, susijusias su skiepais, grindė ne tik recenzuotu tyrimu, bet ir naujienų straipsnių rinkiniu.
Taip pat skaitykite: Manipuliuoja mirčių skaičiais: ar tikrai COVID-19 vakcinos pražudė 17 mln. žmonių?
Buvo aiškinama, kad du tyrėjai nustatė, esą per metus nuo COVID-19 vakcinacijos pradžios daugiau nei 1 500 sportininkų sustojo širdis. O ligtolinis vidurkis buvęs 29 sportininkai per metus. Tai tariamai įrodė, kad dėl skiepų dramatiškai padaugėjo tokių širdies problemų. Netiesa – čia sugretinti skaičiai iš recenzuoto tyrimo ir iš tinklaraščio.
Ankstesnysis skaičius yra iš tyrimo „Staigi sportininkų mirtis dėl širdies problemų: Lozanos rekomendacijos“, kurio rezultatai 2006 m. gruodį buvo publikuoti „European Journal of Preventive Cardiology“. Tarptautinio olimpinio komiteto tyrėjai jame apžvelgė ataskaitas iš tokių duomenų bazių, kaip „Medline“ ir „PubMeb“, apie staigias širdies mirtis tarp jaunesnių nei 35 metų sportininkų.
Kitas paimtas iš tinklaraščio GoodSciencing.com, kuriame buvo pateikta informacija apie neseniai mirusius ar netikėtus rimtus sveikatos sutrikimus patyrusius įvairaus amžiaus žmones iš viso pasaulio. Kai kurios mirtys buvo susietos su kitomis priežastimis, pavyzdžiui, vėžiu.
Ekspertai minėtoms žiniasklaidos priemonėms teigė, kad dviejų šaltinių, analizei taikančių skirtingas metodikas, palyginimas nėra moksliškai pagrįstas. Skaičius apie mirtis 2021-2022 m. skaičius nėra jokio moksliškai pagrįsto tyrimo rezultatas, o vienas ekspertas straipsnyje pateiktą sąrašą apibūdino kaip „visų, kuriuos jie nusprendžia esant to dalimi, kratinį“.
15min verdiktas: melas. Įrašai apie tariamai pagausėjusias sportininkų mirtis nuo COVID-19 skiepų gimė remiantis viename tinklaraštyje paskelbta informacija. Mokslininkų tyrimai to nepatvirtina.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
