„Į savaitgalio šalnas kiekvienas augalas reagavo skirtingai. Šalnos buvo stipriausios Rytų ir Šiaurės Lietuvoje, o labiausiai pakenkė silpniems, retiems augalams. Taip pat pakenkė ir jautriems augalams, kurie jau ruošiasi žydėti, nes tuomet jie yra prikaupę vandens, kuris juose užšąla“, – teigia ekspertė.
G.Pšibišauskienė įvardija skirtingus augalus ir tai, kaip kiekvienam iš jų pakenkė šalnos.
Kai kurie rapsai sušalo į ledą
Tie rapsai, kurie dar nežydėjo arba buvo silpnas pasėlis, anot ekspertės, nukentėjo labiausiai. Vėlyvosios veislės, kurios yra derlingesnės, taip pat nukentėjo, nes buvo prikaupusios daug vandens ir mažai sausųjų medžiagų lyginant su jau žydinčiomis ankstyvomis veislėmis: „Rapsų kotą užpildo kamštinis baltas audinys, tad tie rapsai, kurie jau žydi, turėjo daugiau audinio nei vandens. Vėlyvosios veislės yra labai sultingos, jose yra daugybė vandens, o tas vanduo ir užšalo“.
G.Pšibišauskienė įvardija, jog šalnos sutrikdė rapsų ankštarų užmezgimą, gausu pabalusių ir nudegintų šalčio augalų. Vis dėlto rapsas yra labai produktyvus augalas, kuris geba regeneruoti.
„Jeigu jo stiebas yra nenušalęs – jis tikrai regeneruos, o atėjus šilumai rapsas visą derlių gali išauginti iš šoninių ūglių net su pažeistu centrinis stiebu. Svarbiausia yra sveikas stiebas, kuris buvo vešliame pasėlyje. Jeigu buvo retas pasėlis – rapsas gali peršalti ir jo prognozės dėl derlingumo potencialo liūdnos. Tiesa ta, kad iki šiol žieminiams rapsams augimo sąlygos pavasarį buvo nepalankios ir derliaus potencialą prognozuoti būtų dar ankstoka“, – teigia ekspertė.
Kvietys – gana kantrus augalas
Anot pašnekovės, kviečiai gan gerai atsilaiko tiek per sausrą, tiek per šalnas. Šalčio įtaką ant paties augalo pamatyti įmanoma šiuo metu durpynuose, tačiau kviečiai jiems tinkamose augti dirvose dažnai to neparodo: „Kvietys yra gana kantrus augalas, kuris įšąla ar pagelsta tik prie didelės minusinės temperatūros. Stiebo augimo tarpsniuose kvietys šalčių metu sustabdo maitinimą, tuomet jis gali atmesti šalutinius stiebus. Patyręs šalčio stresą kvietys gali sumažinti varpose užmegztą segmentų skaičių arba neužmegzti grūdų“.
Tačiau sunku pasakyti, ar kviečių derlius bus mažesnis, nes kartais patirtas stresas būna naudingas. G.Pšibišauskienė teigia, jog patirdami stresą jie sukaupia hormonus, atsiranda išgyvenimo instinktas, o grįžus palankioms sąlygoms ir kviečiams gavus vandens bei šilumos – jie atsistato ir tik dar geriau formuoja derlių.
Vasarojui, pupoms bei žirniams pasisekė, žieminiams miežiams – nelabai
G.Pšibišauskienė teigia, jog vasarojui padėjo išgyventi šilta, humusinga dirva, nes per šalnas ji neatšalo iki minusinės temperatūros ir nebuvo sušalus: „Dirva buvo sausa, o vandens kiekis joje mažas, tad ne kiekvienas augaliukas nušalo. Kiti vasarojaus augalai yra ką tik pasėti, tad jiems nieko nenutiko. Šiuo metu jų startui reikia „šilto lietaus“ ir šilumos“.
Pupų ir žirnių lapai, anot pašnekovės, yra ką tik išlindę ir susiglaudę – jie šalčiui atsparūs ir apšalo minimaliai. Taip pat juos nuo šalčio apsaugojo žemė, nes nebuvo įšalusi, tad nuo jos sklido šiluma.
Specialistė pasakoja, jog miežiai ir avižos yra vieni iš jautresnių šalčiui augalų: „Jie kaupia ir labai gerai įsisavina azotą. Taip pat miežis ir aviža iš karto parodo šalčio padarytą žalą – gali pabalti, žūti lapo audiniai“.
Apsisaugoti neįmanoma, belieka taisyti situaciją
G.Pšibišauskienė teigia, jog nuo ilgalaikių šalnų augalų apsaugoti nėra įmanoma. Belieka tik taisyti esamą situaciją: „Visus šiuos augalus stengsimės gaivinti įvairiais mikro ir makro elementiniais mišiniais kartu su jūrų dumbliais, amino rūgštimis. Didinsime šių išpurškiamų produktų normas išpurkšdami per lapus, nes tai yra greičiausiai įsisavinamas maistas augalams“.
Amino rūgštys, kurios, anot pašnekovės, yra nekenksmingos ir natūralios, bus maišomos su jūrų dumbliais. Visi šie produktai gamtai nedaro jokios žalos: „Mikroelementus ir makroelementus papildomai pridedame kaip maitinimą, kad augalas galėtų kuo greičiau pasisavinti energiją. Taip pat vienas iš makroelementų yra kalis, kuris padeda „užkurti augalo variklį“. Stengsimės augalus atgaivinti ir tikėsimės, kad sugrįžus šilumai dalis jų atsigaus patys“.
