Pasak R.Joskaudienės, svarbu suprasti vieną esminį principą, kad darbdavys gali organizuoti darbą ir pavesti užduotis, tačiau jis negali vienašališkai pakeisti darbuotojo darbo funkcijos.
Darbo funkcija – esminė darbo sutarties sąlyga
Pagal Darbo kodekso 34 straipsnį, darbo funkcija yra viena iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
Tai, anot teisininkės, reiškia, kad darbdavys gali pavesti tik tokias užduotis, kurios logiškai susijusios su darbuotojo sutarta darbo funkcija.
Todėl formuluotė „kitos pavestos funkcijos“, kaip pažymėjo R.Joskaudienė, nereiškia neriboto darbdavio diskrecijos.
Kada pavedimai tampa neteisėti
Praktikoje ribos dažniausiai peržengiamos, kai darbuotojui pavedama atlikti visiškai kitą darbo funkciją nei numatyta sutartyje, laikinai ar nuolat eiti vadovo pareigas be susitarimo, atlikti papildomą darbą be apmokėjimo, vykdyti funkcijas, kurioms darbuotojas neturi kompetencijos ar apmokymo.
Tokiais atvejais, pasak R.Joskaudienės, gali būti pažeidžiamas Darbo kodekso 45 straipsnis, kuris nustato, kad darbo funkcija gali būti keičiama tik gavus darbuotojo rašytinį sutikimą.
Ką apie tai sako teismų praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad darbdavys negali formaliai pakeisti darbo funkcijos ar pareigų apimties be realaus pagrindo ir darbuotojo sutikimo.
Teismas pabrėžė, kad vertinama ne dokumentų pavadinimai, o realus darbo turinys.
Todėl situacijos, kai darbuotojas „laikinai pavaduoja vadovą“, bet realiai vykdo visas vadovo funkcijas, anot R.Joskaudienės, gali būti vertinamos kaip darbo funkcijos pakeitimas.
VDI pozicija
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) taip pat akcentuoja, kad pareiginiai nuostatai negali išplėsti darbo funkcijos taip, kad ji taptų kita profesija, jei darbuotojui pavedama papildoma funkcija, turi būti sudaromas susitarimas dėl papildomo darbo (DK 35 str.), jei padidėja darbo krūvis, turi būti mokamas didesnis darbo užmokestis.
Esminė taisyklė
Darbdavys gali pavesti papildomas užduotis tik tada, kai jos susijusios su darbuotojo darbo funkcija, nekeičiama darbo sutarties esmė, nepadidinamas darbo krūvis be apmokėjimo, darbuotojas turi kompetenciją jas atlikti.
Pasak R.Joskaudienės, jeigu šios ribos peržengiamos, tai gali būti laikoma neteisėtu darbo sutarties sąlygų pakeitimu.
Praktikoje, anot jos, būtent ši problema dažnai tampa darbo ginčų priežastimi.
„Jeigu susidūrėte su situacija, kai darbdavys paveda funkcijas, kurios akivaizdžiai nesusijusios su jūsų pareigomis, verta įvertinti, ar tokie reikalavimai atitinka darbo teisės normas“, – priminė ji.
Darbo teisėje, anot R.Joskaudienės, labai svarbu ne tik tai, kas parašyta pareiginiuose nuostatuose, bet ir tai, kas realiai vyksta.
