Sekite 15min Google
Teisininkė, mediatorė Raimonda Joskaudienė sako, kad vien taisyklės „pas mus – tik penktadieniais“ nepakanka darbuotojos prašymui atmesti.
„Vertinant tokį atsisakymą, svarbus konkretus šeiminis poreikis ir tikrosios priežastys, dėl kurių prašomos dienos nesuteikiama. Konkreti data derinama, tačiau tai nesuteikia darbdaviui neribotos teisės spręsti vien pagal savo patogumą. Tokią išvadą pagrindžia Darbo kodekso nuostatos dėl šeiminių įsipareigojimų gerbimo ir toliau aptariamas teismo išaiškinimas“, – pabrėžė ji.
Ką garantuoja Darbo kodeksas?
Pagal Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalį, šiuo metu:
- Auginant vieną vaiką iki 12 metų priklauso viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius arba darbo laiko sutrumpinimas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius.
- Auginant du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų priklauso viena papildoma poilsio diena per mėnesį arba darbo laiko sutrumpinimas dviem valandomis per savaitę.
- Auginant tris ir daugiau vaikų iki 12 metų arba du vaikus iki 12 metų, kai vienas ar abu turi negalią, priklauso dvi papildomos poilsio dienos per mėnesį arba darbo laiko sutrumpinimas keturiomis valandomis per savaitę.
Kai darbuotojas atitinka kelias sąlygas, taikoma viena palankiausia priklausanti garantija – dienos pagal skirtingus pagrindus nesudedamos.
Pasak teisininkės, už šį papildomą poilsio laiką mokamas vidutinis darbo užmokestis. Garantija gali naudotis kiekvienas jos sąlygas atitinkantis, vaiką auginantis dirbantis tėvas ar motina. Mamos panaudota diena tėčio teisės nepanaikina, pabrėžė R.Joskaudienė.
Kodėl atsakymo „tokia mūsų tvarka“ nepakanka?
DK 28 straipsnis įpareigoja darbdavį padėti darbuotojui vykdyti šeiminius įsipareigojimus. Kodekse numatytus su jais susijusius prašymus darbdavys turi apsvarstyti ir motyvuotai atsakyti raštu. VDI šią pareigą aiškina ir aptardama mamadienių bei tėvadienių garantijas.
„Abiem šalims tinkantis penktadienis gali būti suderintas. Tačiau automatinis visų kitų savaitės dienų atmetimas, nevertinant konkretaus prašymo, yra visai kita situacija“, – sako R.Joskaudienė.
VDI nurodo: jeigu darbdavys negali suteikti papildomos poilsio dienos darbuotojo nurodytu laiku, šalys turi susitarti dėl kitos abiem tinkamos dienos. Kai darbuotojui priklauso mėnesinis papildomas poilsis, jis turi būti suteiktas iki einamojo mėnesio pabaigos. Darbdavio vienašalis nukėlimas į kitą mėnesį šios pareigos neįgyvendina. Atskirai taikoma įstatyme numatyta ilgesnių pamainų poilsio sumavimo galimybė darbuotojo prašymu.
Ką šiuo klausimu yra pasakęs teismas?
Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-141-852/2019 18 punkte nepritarė požiūriui, kad darbdavys gali savo nuožiūra nesuteikti darbuotojo pasirinktos papildomos poilsio dienos arba ją perkelti. Teismas pabrėžė konkrečių tokio sprendimo priežasčių ir įrodymų apie įmonėje taikytą praktiką reikšmę.
Ši nutartis priimta galimos diskriminacijos dėl nėštumo byloje, kuri buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Jos išaiškinimas pagrindžia reikalavimą darbdaviui motyvuoti sprendimą, tačiau nenustato besąlyginės darbuotojo teisės savavališkai neatvykti bet kurią pasirinktą dieną.
Kaip šias taisykles taikyti kasdien?
„Vaiko vizitas pas gydytoją – trečiadienį. Darbuotoja iš anksto pateikia prašymą ir paaiškina, kodėl reikalinga būtent ši diena. Vien atsakymas „rinkitės penktadienį“ nepaaiškina konkrečių atsisakymo priežasčių. Vizitas padeda pagrįsti datos svarbą, tačiau pati teisė į mamadienį nėra siejama tik su vaiko liga. Tai išplaukia iš DK 138 straipsnio 3 dalyje nustatytų garantijos sąlygų“, – nurodo R.Joskaudienė.
Tą pačią dieną laisvo laiko prašo keli darbuotojai. Tuomet, pasak teisininkės, reikia vertinti konkrečias darbo organizavimo aplinkybes ir derinti sprendimus.
„Bendras teiginys „nėra kam dirbti“ turėtų būti pagrįstas: kokie darbai negalėtų būti atlikti, kokios galimybės organizuoti pavadavimą, kodėl siūloma kita data. Tai praktinis individualaus prašymo vertinimas“, – pabrėžė R.Joskaudienė.
Mamadienis suteiktas, bet už jį liepiama „atidirbti šeštadienį“.
„Jeigu darbuotojas įprastai dirba 40 valandų per savaitę, o suteiktas mamadienis apima jo aštuonių valandų darbo dieną, šios valandos netampa darbuotojo skola darbdaviui. Papildomo apmokamo poilsio garantija negali būti panaikinta reikalavimu tą patį laiką atidirbti. Ilgesnių pamainų atveju poilsio trukmę ir sumavimą reikia vertinti atskirai“, – aiškino teisininkiė.
Ką konkrečiai rašyti darbdaviui?
Prašymą pateikite kuo anksčiau, kad liktų laiko priimti sprendimą ir organizuoti darbą. Galima rašyti taip:
„Vadovaudamasi Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalimi, prašau suteikti man priklausančią papildomą poilsio dieną [data]. Šią dieną esu suplanavusi vizitą su vaiku pas gydytoją. Prašau individualiai įvertinti mano prašymą ir, vadovaujantis DK 28 straipsnio 2 dalimi, pateikti motyvuotą atsakymą raštu. Jeigu prašomos dienos suteikti negalite, prašau nurodyti konkrečias priežastis ir pasiūlyti sprendimą, leidžiantį įgyvendinti mano teisę į papildomą poilsį.“
Išsaugokite prašymą, jo pateikimo įrodymą, darbdavio atsakymą, darbo grafiką ir taisyklę, kuria remiamasi atsisakant. Jeigu apie penktadienius pasakyta tik žodžiu, paprašykite šią poziciją patvirtinti raštu.
Vien pateiktas prašymas dar nereiškia, kad diena suderinta. Savavališkai neatvykus gali kilti ginčas dėl darbo pareigų pažeidimo. DK 58 straipsnyje neatvykimas visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties nurodytas tarp šiurkščių pažeidimų. Vis dėlto atleidimas nėra automatinė pasekmė: darbdavys turi pareikalauti paaiškinimo, įvertinti aplinkybes, kaltę ir proporcingumą.
O jeigu situacija skubi?
Kai vaikas staiga suserga ar įvyksta nelaimingas atsitikimas ir darbuotojas privalo tiesiogiai dalyvauti, DK 137 straipsnio 3 dalis įpareigoja darbuotojo prašymu darbo dienos ar pamainos metu suteikti nemokamą laisvą laiką.
„Iš anksto suplanuotas įprastas vizitas savaime dar nereiškia tokios skubios priežasties. Ši garantija turi savo sąlygas ir skiriasi nuo apmokamo mamadienio“, – aiškina R.Joskaudienė.
Kur kreiptis ir kokia atsakomybė gali kilti?
Į Valstybinę darbo inspekciją – dėl galimo darbo teisės pažeidimo patikrinimo. Nustačiusi pažeidimą, VDI gali reikalauti jį pašalinti ir spręsti dėl administracinės atsakomybės.
Į Darbo ginčų komisiją – dėl individualios pažeistos teisės gynimo, nesumokėtų sumų ar pagrįsto žalos atlyginimo reikalavimo. Skundas VDI nepakeičia prašymo Darbo ginčų komisijai.
Pagal DK 220 straipsnio 1 dalį, dėl tokio individualaus ginčo į DGK paprastai kreipiamasi per tris mėnesius nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie pažeidimą. Neteisėto atleidimo, nušalinimo ir kolektyvinės sutarties pažeidimo atvejais taikomas vieno mėnesio terminas. Pati DGK procedūra yra nemokama.
Žalos atlyginimas už atsisakymą nėra automatinis: konkretų reikalavimą ir darbdavio atsakomybės sąlygas būtina pagrįsti.
Dažnos klaidos, kurių, pasak R.Joskaudienės, verta vengti
- Manyti, kad mamadienis priklauso tik mamai arba kad šeima turi tik vieną bendrą dieną.
- Sutapatinti teisę į papildomą poilsį su teise vienašališkai nuspręsti neatvykti į darbą.
- Leisti darbdaviui priklausantį mamadienį primestinai pakeisti nemokamomis ar kasmetinėmis atostogomis.
- Manyti, kad nepanaudotos dienos automatiškai kaupiamos. Paprastai jos nekaupiamos; ilgesnėmis nei aštuonių valandų pamainomis dirbantiems darbuotojams numatyta speciali sumavimo galimybė.
- Palikti viską žodiniam „negalima“, neišsaugant prašymo ir atsisakymo.
„Darbo ir šeimos derinimas turi veikti ir tada, kai vaiko poreikis atsiranda trečiadienį. Vidaus taisyklė nepakeičia pareigos apsvarstyti konkretų prašymą ir pateikti pagrįstą sprendimą“, – pridūrė R.Joskaudienė.
