Baigus mokyklą sprendimas dėl studijų neretai priimamas per greitai – dalis jaunų žmonių kryptį pasirenka dar iki galo nesuprasdami, ką ji reiškia, o vėliau ją keičia jau pradėję studijas. Tuo metu praktika daryti pertrauką tarp mokyklos ir studijų (angl. gap year) daugelyje šalių jau seniai įprasta: pavyzdžiui, net 65 proc. jaunuolių kaip pagrindinę tokio laikotarpio priežastį įvardija asmeninį augimą, o apie 42 proc. jį renkasi dėl galimybės keliauti ir pažinti skirtingas kultūras.
Pasak laikinų darbų platformos „Workis“ vadovo Jurgio Kovo, nors Vakaruose pertraukos metai siejami su kelionėmis ar savanoryste, Lietuvoje jie vis dažniau tampa ne pasyvia pertrauka, o aktyviu laikotarpiu darbo rinkoje.
„Jauni žmonės, ypač Z karta, šį laiką išnaudoja ne tik pailsėti, bet ir susipažįsta su įvairiomis profesinėmis kryptimis dar prieš priimdami sprendimus dėl studijų ar karjeros. Tai laikotarpis, kai jie išbando save darbo rinkoje ir per realią patirtį geriau supranta, kas juos iš tikrųjų domina. Be to, kitiems jauniems žmonėms trumpalaikis darbas šiuo laikotarpiu tampa svarbiu finansiniu pagrindu: jis leidžia ne tik užsidirbti, bet ir išlaikyti savarankiškumą, kai pertraukos metai nėra finansuojami tėvų ir nėra galimybės visą laiką skirti vien savęs paieškoms“, – sako jis.
Renkantis pirmąjį darbą, anot eksperto, svarbiausia neskubėti priimti galutinio sprendimo ir nekelti sau per didelio spaudimo iš karto nuspręsti teisingai. „Šiandien vis dar gajus lūkestis, kad vos baigus mokyklą reikia iš karto žinoti, ką nori veikti visą likusį gyvenimą, tačiau realybėje tai nutinka retai. Jei jaunas žmogus jaučia, kad nėra tikras dėl savo krypties, tai nėra problema, tai visiškai natūrali būsena“, – sako J.Kovas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad jaunimas gana greitai įsitraukia į skirtingas sritis, tokias kaip logistika, prekyba, apgyvendinimo ir maitinimo sektorius (angl. horeca) ar renginių organizavimas. „Workis“ duomenys rodo, kad platformoje studentai sudaro daugiau nei 30 procentų visų vartotojų.
Jo teigimu, jauni žmonės dažniausiai renkasi darbus, kuriuose galima greitai pradėti dirbti ir kurie nereikalauja ilgo pasiruošimo. „Gamyboje tai dažniausiai pagalbiniai darbai prie linijos, logistikoje – pakuotojų ar prekių žymėjimo darbai, o renginiuose – bilietų tikrinimas ar darbas su žmonių srautais“, – sako vadovas.
Anot J.Kovo, būtent lankstus darbo modelis leidžia šį laikotarpį išnaudoti kryptingai. „Galima pasirinkti pamainas ir darbo intensyvumą, todėl galima derinti uždarbį su kitomis veiklomis – saviugda, savanoryste, kelionėmis ar krypties paieškomis – neįsipareigojant vienai veiklai ar vienam darbdaviui ilgam laikotarpiui“, – teigia jis.
Pirmasis darbas tampa praktine mokykla
Jauniems žmonėms laikinas darbas padeda įgyti universalius įgūdžius, be kurių darbo rinkoje sunku išsiversti. „Visų pirma, tai atsakomybė ir darbo disciplina, gebėjimas laiku atvykti į pamainą, laikytis susitarimų ir atlikti užduotis iki galo. Nors šie dalykai laikomi baziniais, darbdaviai juos vertina kaip vienus svarbiausių. Be to, jauni žmonės gana greitai supranta, kokių įgūdžių jiems dar trūksta ir ką verta toliau tobulinti“, – pabrėžia J.Kovas.
Didelė dalis minkštųjų įgūdžių (angl. soft skills) formuojasi per kasdienes situacijas. „Jauni žmonės mokosi bendrauti su įvairiais specialistais, tiek kolegomis, tiek klientais, spręsti netikėtas situacijas, valdyti stresą. Pavyzdžiui, darbas renginiuose ar prekyboje ugdo greitą reakciją ir efektyvią komunikaciją, gamyboje kruopštumą ir dėmesį detalėms, o logistikoje atsakomybę bei procesų supratimą“, – sako ekspertas.
Be to, tokia patirtis gana greitai padeda apsispręsti ir dėl studijų. „Dirbdami jauni žmonės gali iš arti pamatyti, kaip atrodo kasdienis darbas: koks tempas, kokios užduotys, kokie įgūdžiai reikalingi ir kokia darbo aplinka jiems labiausiai tinka. Gana greitai paaiškėja, kas artima, o kas ne“, – teigia J.Kovas.
Tiesa, darbdaviai šiandien Z kartos pamėgtus pertraukos metus vertina nevienareikšmiškai. „Jei CV matomas tuščias laikotarpis be jokios veiklos, kai kuriems darbdaviams gali kilti klausimų. Tačiau jei žmogus tuo metu tobulinosi ar dirbo, net ir trumpalaikius darbus, tai dažniausiai vertinama kaip pliusas. Tai rodo iniciatyvumą, norą išbandyti save ir gebėjimą prisitaikyti prie skirtingų situacijų. „Workis“ praktikoje matome, kad kandidatai, turintys įvairios trumpalaikio darbo patirties, dažnai palieka stipresnį įspūdį – jie jau būna susipažinę su darbo ritmu, supranta atsakomybę ir greičiau įsilieja į komandą“, – reziumuoja J.Kovas.
Kartu, anot jo, laikinas darbas gana dažnai perauga į ilgalaikį užimtumą. „Iš praktikos matome, kad jauni žmonės, pradėję dirbti pertraukos laikotarpiu, neretai atranda jiems tinkančią darbo aplinką ar komandą ir renkasi darbus tęsti jau studijuodami, derindami juos prie paskaitų grafiko“, – sako jis.
Ieškant krypties, vien svarstymų dažnai neužtenka, todėl verta derinti skirtingus būdus. „Vienas paprasčiausių, bet veiksmingų būdų yra kalbėtis su skirtingose srityse dirbančiais žmonėmis – tai padeda geriau suprasti, kaip atrodo profesija iš vidaus. Tačiau dar stipresnį supratimą suteikia praktika“, – pabrėžia J.Kovas.
