2026-02-25 10:20

Domantas Tracevičius. Lietuvoje – vėl aukščiausia elektros kaina Europoje

Šių metų pradžioje, spaudžiant šalčiams, Lietuvoje susiformavo aukščiausios elektros kainos Europoje. Tai atskleidė sistemos pažeidžiamumą – esant didesnei paklausai vietinės gamybos vis dar nepakanka ir nuo to nukenčia gyventojai bei verslo konkurencingumas.
Domantas Tracevičius, asmeninio archyvo nuotrauka
Domantas Tracevičius, asmeninio archyvo nuotrauka

Pastaruosius kelis mėnesius Lietuvoje, o taip pat ir Latvijoje bei Estijoje, elektros energijos kaina buvo pati aukščiausia visoje Europoje. Didžiąja dalimi tokias kainas lėmė išaugusi paklausa ir riboti vietos gamybos pajėgumai.

Esant šaltiems orams elektros vartojimas reikšmingai padidėja – bendrovės „Litgrid“ duomenimis, šių metų sausį Lietuvoje suvartota beveik 20 proc. daugiau elektros energijos nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindinis vietinės generacijos šaltinis buvo vėjo elektrinės, tačiau jų energijos gamyba augo lėčiau nei vartojimas, todėl kainų šuolio sušvelninti nepavyko.

Ką reikėtų daryti, kad Lietuva galėtų išsivaduoti iš situacijų, kai elektros kainos tampa labai aukštos? Šaltuoju metų laiku Lietuvoje didžiausią generacijos dalį sudaro vėjo elektrinės, todėl būtent jų pajėgumai tampa lemiami kainų dydžiui. Didesnis vėjo elektrinių skaičius galėtų reikšmingai pakeisti situaciją, tačiau jų plėtra Lietuvoje vyksta lėčiau, nei galėtų. Viena iš priežasčių – palyginti ilgos poveikio aplinkai vertinimo procedūros. Ši problema sprendžiama Europos mastu: Atsinaujinančių išteklių energijos direktyva įpareigoja valstybes nares nustatyti paspartintos atsinaujinančių išteklių plėtros zonas, kuriose leidimai būtų išduodami greičiau.

Dalis ES valstybių, pavyzdžiui, Vokietija, jau yra nustačiusios paspartintos plėtros zonas ir mato apčiuopiamą rezultatą. 2025 m. Vokietijoje išduoti leidimai beveik 21 GW galios vėjo elektrinėms – apie 60 proc. daugiau nei 2024 m. Tai rodo, kad administraciniai sprendimai gali reikšmingai paspartinti energetikos vystymo tempus. Lietuvoje šios zonos iki šiol nepatvirtintos, nors ES direktyvos reikalavimais jas nustatyti numatyta iki šių metų vasario 21 d. Procesas vyksta, tačiau anksčiausiai paspartintos plėtros zonų galima tikėtis tik po poros, jei ne gerokai daugiau, mėnesių.

Siekiant žemų elektros energijos kainų vien sausumos vėjo elektrinių nepakaks. Praeitais metais Valstybinė energetikos reguliavimo taryba atskleidė skaičiavimus, kurie rodo, kad jūrinio vėjo parkas reikšmingai sumažintų elektros energijos kainą biržoje ir būtų ypatingai naudingas dunkel flaute atvejais, kuomet sausumos vėjas yra silpnas ar jo visai nėra, o saulė nešviečia. Nepaisant Lietuvos nesėkmių su pastaraisiais jūrinio vėjo konkursais, galima imti pavyzdį iš Lenkijos, kur jau ne vienas toks parkas veikia, o pernai beveik visi vykę konkursai pasibaigė sėkmingai.

Didžiuliai elektros energijos kainų skirtumai tarp dienos ir nakties signalizuoja ir apie neišnaudotą kaupimo įrenginių potencialą. Energetikos ministerija paskelbė planus remti daugiau nei 1,6 tūkst. MWh pramonės kaupimo įrenginių. Tačiau nėra aišku, kiek iš jų iš tikrųjų pradės veikti. Taip pat iki galo neišnaudotas jungties su Lenkija potencialas, o ten elektros energijos kaina yra gan stabili. Tai taip pat ir galimybė vystytojams, kurie galėtų prisidėti finansuojant jungties pajėgumų didinimą.

Aukštos elektros energijos kainos buvo ir 2022 m. vasarą, tačiau po to vykęs saulės elektrinių bumas, ypač gaminančių vartotojų tarpe, leido jau pernai vasarą turėti vienas iš žemiausių elektros kainų regione. Bet ar bus išmoktos šios žiemos pamokos? Sprendimai reikalauja aktyvaus institucijų vaidmens, nes tai ne tik įperkamos elektros kainos gyventojams ar konkurencingumo pramonei, bet ir energetinės nepriklausomybės klausimas.

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą